FPV baterijos: gidas pradedantiesiems (ir ne tik)

Kategorija (-os)

Pradėjus savo FPV kelionę dažnai daugiausia dėmesio skiriama dronui, vaizdo sistemai ar pulteliui, o bateriją vertinama kaip paprastas energijos šaltinis. O iš tiesų FPV hobyje ji yra viena svarbiausių visos sistemos dalių. Nuo jos priklauso ne tik tai, kiek laiko galėsi skristi, bet ir kaip dronas elgsis ore.

Tinkamai parinkus bateriją galima išnaudoti visą drono potencialą. Ji turi tiesioginę įtaką skrydžio trukmei, maksimaliai variklių galiai, drono svoriui, reakcijai į valdymą ir net skrydžio saugumui. Per silpna baterija gali nesugebėti atiduoti reikiamos srovės, todėl dronas taps vangus, greičiau kris įtampos lygis, o ekstremalesnių manevrų metu – dėl per mažos įtampos gali persikrauti skrydžio valdiklis (ir dronas nukristi).

Kita vertus, ne visada didesnė baterija yra geresnis pasirinkimas. Didesnė talpa regis reiškia ilgesnį skrydį, tačiau kartu padidina ir drono svorį. Sunkesnis dronas tampa mažiau vikrus, reikalauja daugiau galios skrydžiui ir galiausiai kai kuriais atvejais gali skristi net trumpiau nei su mažesne baterija. Todėl nuolat ieškoma balanso tarp galios, svorio ir skrydžio trukmės.

Tai galima palyginti su sportiniu automobiliu. Nusipirkus Ferrari, niekas nesitiki į baką pilti žemiausios kokybės degalų ir tikėtis maksimalaus našumo. Lygiai taip pat ir FPV dronas. Net pats geriausias rėmas, galingiausi varikliai ir moderniausias skrydžio valdiklis neatskleis savo galimybių, jei juos maitins netinkama arba nusidėvėjusi baterija.

Šiame straipsnyje bandysiu apžvelgti ne tik skirtingas baterijų technologijas, bet ir jų žymėjimus, įtampas, jungtis, įkrovimą, priežiūrą, dažniausiai daromas klaidas ir dar daug ką, ką būčiau tikrai džiaugęsis žinodamas nuo pirmosios dienos šiame hobyje.

Suprasdami šiuos pagrindus galėsite ne tik ilgiau išlaikyti baterijas geros būklės, bet ir išspausti iš savo drono maksimalų našumą.

Turinys

Pirmą kartą paėmus FPV bateriją į rankas gali pasirodyti, kad ant jos vien tik paslaptingi skaičiai ir raidės. 6S, 1300 mAh, 120C, XT60, LiHV – kažkokios nesąmonės skirtos fizikos mokslų daktarui… Iš tikrųjų šie žymėjimai labai greitai leidžia suprasti svarbiausias baterijos savybes – jos įtampą, talpą, galimą atiduoti srovę ir net tai, kokiam dronui ji skirta.

Pora baterijų pavyzdžių

Tattu R-Line v5 Baterija 1400 mAh
Ką matom
Tattu R-Line Version 5.0 ir Dogcom- baterijos prekės ženklas/gamintojas/ modelis

1400mAh ir 10000mAhbaterijos talpa. Ji nurodo, kiek energijos baterija gali sukaupti. Didesnė talpa dažniausiai reiškia ilgesnį skrydžio laiką, tačiau kartu padidina ir baterijos svorį. Apie talpos pasirinkimą plačiau pakalbėsime vėliau.

6 Cells ir 6S2Pcelių/elementų skaičius – nuo jo priklauso baterijos įtampa

22.2 Vbaterijos nominali įtampa. Viena ličio celė turi nominalią 3,7 V įtampą, todėl 6S baterijos nominali įtampa siekia 22,2 V (3.7×6=22.2). Būtent šis žymėjimas dažniausiai pirmiausia leidžia suprasti, kokiam dronui baterija tinka.
150C ir 10Cmaksimalios iškrovimo srovės reitingas. Teoriškai jis nurodo, kokio dydžio srovę baterija gali atiduoti nepažeisdama savo elementų. Vis dėlto verta žinoti, kad skirtingų gamintojų C reitingai nėra standartizuoti ir dažnai būna optimistiški, todėl vien šiuo skaičiumi aklai pasikliauti nereikėtų.

31.08 Wh ir 222Whnominalus baterijos saugomas energijos kiekis. Jis nurodomas ne visada. Jis apskaičiuojamas baterijos talpą padauginus iš baterijos nominalios įtampos

Li-Ion batterybaterijos technologija. Pirmuoju atveju nenurodyta ant baterijos, bet perkant bateriją, jos aprašyme būtų nurodyta Li-Po.

Kas dar svarbu ir kas nurodoma perkant bateriją
Baterijos jungtis – šių pavyzdžių atveju XT-60. Apie jungtis šiek tiek vėliau.

Vienas pirmųjų skaičių, kuriuos pamatysite ant baterijos, yra jos talpa, dažniausiai nurodoma mAh (miliampervalandėmis). Ji nusako, kiek energijos baterija gali sukaupti. Paprastai tariant, kuo didesnė talpa, tuo ilgiau baterija gali maitinti droną. Tačiau tai dar nereiškia, kad didesnė talpa visada yra geresnis pasirinkimas.

Didesnės talpos baterijos yra sunkesnės. Didesnis svoris reiškia, kad varikliams tenka kelti sunkesnį droną, todėl padidėja energijos sąnaudos. Dėl šios priežasties dvigubai didesnė talpa beveik niekada nereiškia dvigubai ilgesnio skrydžio. Be to, dažniausiai to paties gamintojo, to paties modelio didesnės talpos baterijos kainuoja daugiau.

Pavyzdžiui, 5 colių freestyle dronui vietoje 1300 mAh pasirinkus 2200 mAh bateriją, skrydžio laikas greičiausiai pailgės, tačiau dronas taps gerokai sunkesnis, mažiau manevringas ir lėčiau reaguos į valdymą. Tuo tarpu mažesnė baterija leis išlaikyti lengvesnį droną ir suteiks dinamiškesnį skrydį. Verta paminėti, kad su tuo pačiu dronu nereikėtų naudoti labai skirtingų baterijų, nes dėl pasikeitusio svorio gali būti poreikis nuolat keisti drono nustatymus (gal net kameros kampą), kad dronas skristų taip, kaip esate įpratę.

Todėl renkantis baterijos talpą verta jau būti apsisprendus, kam bus skirtas dronas ir kokiu stiliumi juo planuojama skraidyti. Tai visada yra kompromisas tarp skrydžio trukmės ir drono svorio. Freestyle pilotai dažniausiai renkasi lengvesnes baterijas, o long range dronuose dažnai naudojamos didesnės talpos ličio jonų baterijos, nes ten svarbiausia – kuo ilgesnis skrydžio laikas, manevringumas nėra prioritetas.

Verta suprasti, kas apskritai yra celė 🙂 Paprasčiausiai ją galima įsivaizduoti kaip vieną atskirą baterijos elementą. Pavyzdžiui, viena AA arba AAA baterija iš esmės ir yra viena celė. Žinoma, jose naudojama visai kita chemija, o jų įtampa skiriasi nuo ličio baterijų, tačiau pačiai sąvokai suprasti tai yra visai nebloga analogija.

FPV pasaulyje dažniausiai naudojamos ličio baterijos, todėl viena jų celė turi maždaug 3,7 V nominalią įtampą. Sujungus kelias tokias celes į vieną paketą gaunama baterija, kurią ir prijungiame prie drono. Ličio jonų (Li-Ion) baterijose celės dažniausiai būna cilindro formos ir turi standartizuotus dydžius, pavyzdžiui 18650, 20700 ar 21700. Šie skaičiai nėra atsitiktiniai – jie nurodo elemento matmenis milimetrais. Pavyzdžiui, 18650 reiškia maždaug 18 mm skersmens ir 65 mm ilgio elementą, o 2170021 mm skersmens ir 70 mm ilgio.

18650 ir 21700 celes

Tuo tarpu FPV LiPo baterijose naudojamos ne cilindrinės, o plokščios („pouch“) celės. Iš išorės jų dažniausiai net nematome, nes visas celių paketas yra aptrauktas apsaugine termoizoliacine plėvele.

Lipo celė

Nesvarbu, ar bateriją sudaro cilindrinės Li-Ion, ar plokščios LiPo celės – jų sujungimo būdas lemia tokius žymėjimus kaip 4S, 6S ar 6S2P

Vienas svarbiausių užrašų ant FPV baterijos yra skaičius su prie jo prirašyta S raide. Jis nurodo, kiek ličio celių baterijoje sujungta nuosekliai (angl. Series). Kiekvienos ličio celės nominali įtampa yra apie 3,7 V, todėl didėjant celių skaičiui didėja ir bendra baterijos įtampa. Pavyzdžiui, 4S bateriją sudaro keturios nuosekliai sujungtos celės – 14,8V, o 6S – šešios – 22.2V. Būtent todėl 6S baterijos negalima laikyti tiesiog „didesne“ už 4S. Ji tiesiog veikia didesne įtampa, todėl dažniausiai naudojama dronuose, kurių elektronika ir varikliai yra tam pritaikyti.

Dažniausiai sutinkami variantai:

S žymėjimasCelių skaičiusNominali įtampa
1S13.7 V
2S27.4 V
3S311.1 V
4S414.8 V
6S622.2 V
8S829.6 V

Kartais ant baterijų galima pamatyti ir papildomą žymėjimą, pavyzdžiui 6S2P arba 4S2P. Raidė P reiškia, kad celės  sujungtos lygiagrečiai (angl. Parallel). Lygiagretus celių jungimas nedidina baterijos įtampos, tačiau padidina talpą ir leidžia atiduoti didesnę srovę. Pavyzdžiui:

  • 6S1P – šešios celės nuosekliai. Tai įprasta 6S LiPo baterija, turinti 6 celes.
  • 6S2P – šešios nuoseklios grupės, tačiau kiekvienoje grupėje yra po dvi lygiagrečiai sujungtas celes. Tokia baterija jau turi 12 celių.

Pavyzdžiui, jei naudojamos 3000 mAh talpos celės:

  • 6S1P baterijos talpa bus 3000 mAh.
  • 6S2P baterijos talpa jau sieks 6000 mAh.
  • 6S3P – net 9000 mAh.

Žinoma, kartu didėja ir baterijos svoris bei matmenys.

Ant daugelio įprastų LiPo baterijų pamatysite tik 4S, 6S ar 8S, be jokio 1P. Taip yra todėl, kad beveik visos tokios baterijos sudarytos iš vienos celės kiekvienoje nuoseklioje grandinėje, t. y. jos iš esmės yra 4S1P, 6S1P ir panašiai. Raidė 1P tiesiog nerašoma, nes ji laikoma savaime suprantama.

Tuo tarpu Li-ion baterijose lygiagretus elementų jungimas yra labai įprastas, todėl jose P žymėjimas sutinkamas gerokai dažniau.

Jei iki šiol naudojote tik įprastas buitines baterijas ar akumuliatorius, galimai nustebsite, mat dauguma FPV baterijų turi net dvi jungtis. Kodėl jų reikia?

Visos 2S ir didesnės baterijos (su retomis išimtimis) turi dvi atskiras jungtis. Pirmoji – pagrindinė maitinimo jungtis, sudaryta iš dviejų laidų: teigiamo (+) ir neigiamo (−). Per ją baterija tiekia energiją dronui skrydžio metu, o kraunant per ją teka pagrindinė įkrovimo srovė.

Antroji – balansavimo jungtis (angl. balance connector). Jos laidai yra gerokai plonesni, nes per juos teka tik nedidelė srovė. Šios jungties paskirtis – leisti įkrovikliui stebėti kiekvienos celės įtampą atskirai. Balansavimas – tai procesas, kurio metu įkroviklis suvienodina visų baterijos celių įtampą (pastebėjęs, kad viena celė kraunasi greičiau nei kitos – jos krovimą šiek tiek “pristabdo”).

Kodėl tai svarbu? Nors visos baterijos celės yra vienodos, laikui bėgant jų įtampos pradeda šiek tiek skirtis. Viena celė gali įsikrauti greičiau, kita – lėčiau. Jei baterija būtų kraunama tik per pagrindinę jungtį, įkroviklis matytų tik bendrą baterijos įtampą ir negalėtų nustatyti, ar visos celės įkrautos vienodai.

Būtent todėl kraunant kelių celių baterijas naudojamos abi jungtys – pagrindinė perduoda didžiąją dalį energijos, o balansavimo jungtis leidžia įkrovikliui prižiūrėti kiekvieną celę atskirai. Tuo tarpu skrydžio metu naudojama tik pagrindinė maitinimo jungtis, nes dronui pakanka bendros baterijos įtampos.

Vienas iš dažniausiai reklamuojamų baterijos parametrų yra Iškrovimo (angl. Discharge) C reitingas. Gamintojai neretai didžiuojasi tokiais skaičiais kaip 100C, 120C ar net 150C, sudarydami įspūdį, kad kuo didesnis skaičius, tuo geresnė baterija. Bet ką iš tikrųjų reiškia šis parametras ir ar verta į jį kreipti dėmesį?

Jis nurodo, kokią maksimalią iškrovimo srovę baterija teoriškai gali atiduoti.

Kuo didesnis C reitingas, tuo didesnę srovę baterija gali tiekti varikliams. Praktikoje tai reiškia, kad dronas lengviau išlaikys įtampą staigiai padidinus gazą, bus mažesnis vadinamasis voltage sag (įtampos kritimas apkrovos metu), o skrydis taps dinamiškesnis.

Kas yra 1C? Tai iškrovimo srovė, kuri teoriškai per vieną valandą pilnai tą bateriją iškrautų. Pavyzdžiui, jei baterijos talpa yra 1300 mAh (1,3 Ah), tuomet:

C reitingasSrovė; A
1C1.3A
10C13A
50C65A
100C130A
120C156A

Tik čia yra vienas kabliukas.  Skirtingai nei, celių skaičius ar talpa, C reitingas nėra griežtai standartizuotas. Gamintojai jį nustato pagal savo metodikas, todėl skirtingų gamintojų baterijų su tuo pačiu 120C užrašu reali maksimali iškrovimo srovė gali skirtis gana ženkliai. Todėl nepriklausomų testuotojų matavimai dažnai yra naudingesni už vien gamintojo deklaruojamą C reitingą. Aišku, jei lyginamos to paties gamintojo baterijos – šiek tiek paprasčiau.

Dėl šios priežasties patyrę FPV pilotai į C reitingą dažniausiai žiūri tik kaip į orientacinį rodiklį. Daug daugiau apie baterijos kokybę pasako nepriklausomi testai, kitų pilotų patirtis ar ilgainiui didėjanti vidinė varža.

Todėl renkantis bateriją nereikėtų aklai vaikytis kuo didesnio C skaičiaus. Kur kas svarbiau rinktis patikimo gamintojo baterijas, kurios realiomis sąlygomis geba išlaikyti stabilią įtampą ir patikimai tarnauti daugelį skrydžių.

Aišku, vistiek natūraliai kyla klausimas – kur čia panaudot tą C reitingą? Jei baterija gali atiduoti 156A, kaip suprasti, ar to pakanka mano dronui? Baterija jungiama prie ESC. ESC visada turi savo srovės parametrą. Pvz. SpeedyBee 45A 4-in-1 ESC nusako, kad ESC plokštės (kurioje realiai yra 4 ESC) vienas ESC gali valdyti iki 45 A srovę, tekančią į variklį. 4 motorai – prijungti prie atskirų ESC, reiškia 45×4=180A. Tik čia dar reik suprasti, kad čia nurodomos ribinės ESC srovių, su kuriomis jie gali susidoroti reikšmės. Reali “traukiama” srovė iš baterijos priklausys nuo prijungtų motorų. Perkant jau sukonstruotą gamintojo droną – apie tai nereik sukt galvos. Konstruojant droną pačiam – verta pasitikrinti motorų parametrus. Pavyzdžiui, pažiūrėkime į vieno FPV variklio gamintojo pateikiamą bandymų lentelę:

Matome, kad naudojant nurodytą propelerį ir 6S bateriją, maksimalia galia variklis sunaudoja apie 35,5 A. Taigi, 4 motorai – 142A. Bet čia tik tuo atveju jei spausim gazą 100%, o realiame skrydyje – taip nutinka retai. O jei ir nutinka – tai trunka vos kelias sekundes.

Beje, C reitingas nesuteikia dronui daugiau galios. Jei dvi vienodos kokybės baterijos skiriasi tik tuo, kad viena yra 100C, o kita 150C, dronas su 150C nebūtinai bus greitesnis. Didesnis C reitingas tik reiškia, kad baterija teoriškai gali geriau susidoroti su didelėmis apkrovomis ir mažiau „nusėsti“ įtampa. Jei ir 100C baterija jau patenkina drono poreikius, papildomos naudos 150C baterija nesuteiks.

Dar vienas „beje” – C reitingas taikomas ne tik baterijos iškrovimo srovei, bet ir baterijos įkrovimo srovei.

FPV pasaulyje dažniausiai naudojamos keturios ličio baterijų technologijos (tiksliau dvi technologijos ir abi su dviem variacijom). Nors visos jos veikia tuo pačiu principu, kiekviena turi savų privalumų ir trūkumų.

Viena technologija leidžia išspausti maksimalią galią akrobatiniams skrydžiams, kita – nuskristi kelis kartus didesnį atstumą, o trečia yra tiesiog patobulinta klasikinės LiPo versija. Todėl renkantis bateriją svarbu suprasti ne tik jos talpą ar celių skaičių, bet ir pačią technologiją.

LiPo arba ličio polimerų (angl. Lithium Polymer) baterijos garantuotai populiariausias pasirinkimas FPV pasaulyje. Jas rasite beveik visuose freestyle, racing ir cinewhoop dronuose. Didžiausias jų privalumas – gebėjimas atiduoti labai didelę srovę. Būtent todėl staigiai padidinus gazą varikliai akimirksniu gauna reikiamą galią, o dronas išlieka greitas ir itin manevringas.

Kita vertus, už tai tenka sumokėti. Lyginant su ličio jonų (Li-Ion) baterijomis, LiPo sukaupia mažiau energijos tam pačiam svoriui, todėl skrydžio laikas dažniausiai būna trumpesnis. O svarbiausia, jos jautresnės netinkamam laikymui ir reikalauja daugiau priežiūros.

Jeigu jūsų tikslas – akrobatiniai skrydžiai ar lenktynės, LiPo vis dar yra geriausias pasirinkimas.

Privalumai

  • labai didelė atiduodama srovė;
  • puikiai tinka agresyviems skrydžiams;
  • didelis pasirinkimas rinkoje.

Trūkumai

  • trumpesnis skrydžio laikas;
  • reiklesnės priežiūrai.

Iš pirmo žvilgsnio LiHV baterijos atrodo beveik identiškos LiPo. Ir iš tiesų – tai labai artimos technologijos. Pagrindinis skirtumas tas, kad vieną LiHV celę galima įkrauti iki 4,35 V, kai įprasta LiPo kraunama iki 4,20 V. Dėl to baterija sukaupia šiek tiek daugiau energijos ir skrydžio pradžioje gali užtikrinti kiek didesnę galią. 

Vis dėlto skirtumas nėra didelis. Dažniausiai kalbame vos apie kelis papildomus procentus talpos ar šiek tiek aukštesnę įtampą pirmosiomis skrydžio minutėmis.

Svarbiausia nepamiršti, kad LiHV baterijas reikia krauti specialiu LiHV režimu. Įkrovus jas kaip paprastas LiPo baterijas iki 4,20 V, jos tiesiog nebus pilnai įkrautos. Jau ne kartą per skubėjimą esu pasimovęs šioje vietoje.

Privalumai

  • šiek tiek didesnė talpa (už LiPo);
  • aukštesnė pradinė įtampa (už LiPo)

Trūkumai

  • privalomas LiHV krovimo režimas;
  • pranašumas prieš LiPo nėra labai didelis;
  • Baterijos degraduoja greičiau nei LiPo.

Jeigu LiPo sukurtos maksimaliai galiai ir greičiui, tai ličio jonų orientuotos į kuo didesnį efektyvumą, skrydžio laiką.

Šios baterijos gali sukaupti gerokai daugiau energijos tam pačiam svoriui, todėl puikiai tinka ilgo nuotolio skrydžiams. Būtent dėl šios priežasties dauguma 7–10 colių FPV dronų naudoja Li-Ion baterijas. 

Tačiau didesnis energijos tankis turi savo kainą. Li-Ion elementai negali atiduoti tokios didelės srovės kaip LiPo, todėl agresyviems freestyle ar racing skrydžiams jie paprastai nėra tinkami.

Dažniausiai Li-Ion baterijos surenkamos iš cilindrinių elementų, tokių kaip 18650 ir 21700 celės.

Privalumai

  • ilgas skrydžio laikas;
  • didelis energijos tankis;
  • ilgesnis tarnavimo laikas.

Trūkumai

  • mažesnė maksimali iškrovimo srovė;
  • netinka itin dinamiškiems skrydžiams.

Pastaraisiais metais vis dažniau girdimas terminas Tabless. Tai nėra nauja baterijų chemija – tai patobulinta Li-Ion elementų konstrukcija. Įprastose Li-Ion celėse srovė į išorinius kontaktus teka per siauras metalines juosteles (tabs). Tabless elementuose šių juostelių praktiškai atsisakyta – srovė paskirstoma per gerokai didesnį elektrodo plotą. Dėl to sumažėja vidinė varža, elementai mažiau kaista ir gali atiduoti didesnę srovę. Kitaip tariant, Tabless technologija leidžia priartinti Li-Ion našumą prie LiPo, išlaikant pagrindinį Li-Ion privalumą – didelį energijos tankį.

Vis dėlto verta nepamiršti, kad net ir pažangiausi Tabless Li-Ion elementai daugeliu atvejų vis dar neprilygsta kokybiškoms LiPo baterijoms, kai reikia atiduoti labai didelę momentinę srovę.

Privalumai

  • mažesnė vidinė varža;
  • dėl to didesnė galima iškrovimo srovė;
  • mažesnis kaitimas;
  • puikus pasirinkimas Long Range dronams.

Trūkumai

  • didesnė kaina;
  • vis dar nusileidžia LiPo maksimalia galia.

Iki šios vietos pagrinde naudojau vieną terminą nurodyti baterijų įtampai – nominali įtampa. Bet kalbant apie baterijų įtampas, dažniausiai nurodomos dar kelios įtampų reikšmės. Kam to reikia ir ką jos reiškia?

Kiekviena nurodyta įtampa reiškia skirtingus dalykus ir naudojamos skirtingose situacijose. Pvz.:

  • Nominali įtampa (angl. Nominal) – tai vidutinė baterijos celės įtampa, projektuojama įtampa ar tiesiog įtampa ant popieriaus  (ok, sutinku – ji rečiausiai naudojama).
  • Pilnai įkrauta (angl. Fully charged) – Labai svarbus skaičius. Tai įtampa, kuria galite maksimaliai įkrauti bateriją. Įkrausite mažiau – OK, nėr bėdų. Trumpiau skrisit. Krauti daugiau – didelis ne ne ne. Mažų mažiausiai – pagreitinsit celių nusidėvimą, blogiausiu atveju – susikursit laužą (gaisrą) ant stalo.
  • Saugojimo įtampa (angl. Storage) – ilgai laikyti pilnai įkrautas ličio baterijas nėra gerai. Tokiu atveju taip pat greitinamas ir nusidėvėjimas. Tačiau yra taip vadinamoji saugojimo įtampa, kurią naudojant baterija gali būti laikoma labai ilgą laiką ir galima sakyti, kad visiškai nenusidėvės (gamintojų teigimu – prarandamos vos kelios procentinės dalys).
  • Įtampa, kada reiktų baigti skrydį – čia rekomenduojama įtampa. Rekomenduojama ne veltui – leidžiant įtampai nukristi žemiau šios įtampos skrydžio metu, rizikuojate kad drono elektronikai tiesiog nebepakaks įtampos ir dronas “išsijungs”. Skrendat skrendat ir matot, kaip dronas tiesiog ima ir pats nusileidžia (gaila neturiu nuorodos, bet dar prieš kelias dienas Instagrame mačiau video, kur vaikinas labai įsijautęs į filmavimą dronu, visiškai pamiršo žiūrėti į įtampą. Ir aišku, skrendant virš vandens telkinio šast ir nebepakako įtampos. Na, bent gražiai akiniuose nusifilmavo brangią pamoką).
  • Praktiškai tuščia – Baterijos su tokia įtampa jau su dronu tikrai nepanaudosit. Gaal ir pavyks pasijungti FPV akinius, bet rizikuojat iškraut bateriją iki pavojingo iškrovimo lygio.
  • Pavojingai iškrauta –  iškrovus bateriją žemiau šios įtampos, prasideda negrįžtamieji procesai, kurie pažeidžia baterijas. Nors baterija greičiausiai ir neužsiliepsnos jei ją taip iškrausite, bet!!! Bet ji gali užsiliepsnoti kai vėliau bandysite ją pakrauti.
Baterijos būsenaLiPoLiHVLi-Ion ir Li-Ion Tabless
Nominali įtampa3.7 V3.8 V3.6-3.7 V
Pilnai įkrauta4.20 V4.35 V4.20 V
Ilgalaikio laikymo3.8–3,85 V3.8–3.85 V3.60–3.80 V
Rekomenduojama baigti skrydį (apkrovos metu)~3.5 V~3.5-3.6 V~3.2–3.3 V
Praktiškai tuščia. Nekelti drono, o skrydžio metu – neleisti pasiekti tokios įtampos apskritai.~3.3 V~3.4 V~3.0 V
Pavojingai iškrauta. Geriau nebenaudoti baterijos išvis<3.0 V<3.0 V<2.5–2.8 V

Skrydžio metu matoma įtampa priklauso nuo apkrovos. Staigiai padidinus gazą ji gali trumpam nukristi net keliomis dešimtosiomis volto dėl vadinamojo įtampos kritimo efekto (voltage sag’o). Atleidus gazą įtampa vėl pakyla, todėl vertinant baterijos likutį reikėtų atsižvelgti ne tik į momentinę, bet ir į nusistovėjusią įtampą.

Renkantis FPV bateriją svarbu atkreipti dėmesį ne tik į jos talpą ar celių skaičių, bet ir į maitinimo jungtį. Būtent ji perduoda elektros energiją iš baterijos į droną. Jei baterijos ir drono jungtys nesutampa, jų tiesiog nepavyks sujungti be adapterio arba jungties keitimo. OK, gal ir kiek retesnė situacija, kad įsigysit droną ir bateriją su skirtingomis jungtimis, bet va kai reiks pakrauti bateriją ir baterijos įkroviklis neturės tokios jungties – užtruksit laiko adapterių įsigyjimui ar susilitavimui.

Skirtingų dydžių dronai naudoja skirtingas jungtis. Mažiems tinywhoopams svarbiausias kriterijus yra kuo mažesnis svoris, todėl naudojamos labai kompaktiškos jungtys. Tuo tarpu didesni 5 ar 7 colių dronai gali sunaudoti daugiau nei 100 A srovę, todėl jiems reikalingos gerokai atsparesnės jungtys.

Žemiau pateikiu dažniausiai FPV pasaulyje sutinkamas baterijų jungtis.

PH2.0 jungtis

PH2.0 ilgą laiką buvo standartinė 1S TinyWhoop baterijų jungtis. Ji nedidelė, pigi ir plačiai paplitusi, tačiau turi vieną reikšmingą trūkumą – dėl didesnės kontaktų varžos esant didesnei apkrovai atsiranda didesni įtampos nuostoliai (voltage sag). Dėl šios priežasties jau kuris laikas ją vis dažniau pakeičia modernesnės jungtys.

Dažniausiai naudojama: senesni 1S TinyWhoop dronai.

BT2.0 – viena populiariausių šiuolaikinių 1S jungčių, kurią sukūrė BetaFPV dar 2019m. Ji pasižymi mažesne kontaktų varža nei PH2.0, todėl leidžia perduoti didesnę srovę ir sumažina įtampos kritimą.

Jei renkatės naują 1S TinyWhoop, BT2.0 dažniausiai bus geresnis pasirinkimas nei PH2.0.

Dažniausiai naudojama: 1S TinyWhoop.

BT2.0 jungtis
GNB27 jungtis

GNB27 – dar viena naujesnė 1S jungtis, sukurta GNB (Gaoneng) apie 2020m (tikėtina kaip atsakas į BT2.0, dėl licencijavimo mokesčių arba tiesiog beieškant geriausios jungties tinywhoopams). Ji orientuota į kuo mažesnius energijos nuostolius ir didesnį ilgaamžiškumą. Šiek tiek didesnė bei BT2.0, bet už tai turinti mažesnę varžą ir įtampos kritimą. Kaip supratau, ši jungtis neprigijo ir GNB išleido kitą A30.

Dažniausiai naudojama: 1S TinyWhoop.

A30 atsidaro apie 2023m. kaip alternatyva BT2.0. Jos kontaktai taip pat pasižymi maža varža ir leidžia efektyviai perduoti dideles sroves mažiems 1S dronams.

Nors techninės savybės labai panašios į BT2.0, šios dvi jungtys tarpusavyje nėra pilnai suderinamos. Kiek radau internete – dronai su BT2.0 kištuku gali būti naudojami su A30 baterijomis turinčiomis A30 lizdą, bet ne atvirkščiai. Kaip ir BT2.0, ši jungtis FPV pasaulyje TinyWhoopams prigijo. Taip pat, BT2.0 baterijų įkroviklius galima pakrauti A30 baterijas.

Dažniausiai naudojama: 1S TinyWhoop.

A30 jungtis
EM20 jungtis

Dar vienas jungiklis mažiesiems dronams iš EMAX dronų ir jų dalių gamintojo. Neatrodo, kad dronų pasaulyje būtų įgavęs daug populiarumo. Asmeniškai vengčiau jų baterijų, dėl tikėtino siauro panaudojimo (nebent turit EMAX droną su šia jungtimi ir neplanuojat praplėst savo dronų parko).

Dažniausiai naudojama: 1S TinyWhoop, 2S Tootpick

Naujausias narys 1S TinyWhoop baterijų šeimoje iš NewBeeDrone gamintojo. Pasirodęs visai neseniai – 2025m antroje pusėje. Kaip A30/GNB27/EM2.0 atvejais, atsiradęs greičiausi bandant išvengt BT2.0 licencijavimo kaštų.

Ar ši naujausia jungtis prigis – dar anksti spręsti. Nors savo techninėmis savybėmis ji neatrodo, kad būtų labai ženkliai pažangesnė, bet ji turi vieną labai didelį privalumą prieš visas kitas. Ši jungtis patobulinta PH2.0 versija ir jos baterijas galima naudoti su PH2.0 dronais (deja, dronai su NX69 jungtimi negali naudoti PH2.0 baterijų) 

Dažniausiai naudojama: 1S TinyWhoop.

NX69 jungtis
BT30 jungtis

BT3.0 yra BetaFPV sukurta jungtis, skirta didesnę srovę naudojantiems 2S mikro dronams. Ji leidžia perduoti gerokai didesnę galią nei BT2.0, tačiau išlieka pakankamai lengva.

Dažniausiai naudojama: 2S TinyWhoop ir lengvi mikro dronai.

XT30 – viena populiariausių jungčių mažesniems FPV dronams. Ji lengva, patikima ir be problemų perduoda dešimčių amperų sroves.

Dažniausiai naudojama 2S–4S dronuose, nors kartais sutinkama tiek ir 1S baterijų, ar net 6S baterijose.

XT30 jungtis
XT60 jungtis

XT60 jau daugelį metų yra FPV pasaulio standartas vidutinio ir didelio dydžio dronams. Ji patikimai perduoda labai dideles sroves, todėl naudojama beveik visuose 5 colių freestyle, cinewhoop ir daugelyje long range dronų.

Dažniausiai naudojama: Jei įsigysite 5 colių FPV droną, labai tikėtina, kad jis turės būtent XT60 jungtį.

XT90 yra didesnė XT60 jungties versija, skirta perduoti dar didesnes sroves. Dėl didesnių kontaktų ji mažiau kaista esant didelėms apkrovoms ir geriau tinka didelės galios sistemoms.

Dažniausiai naudojama: FPV pasaulyje XT90 dažniausiai naudojama dideliuose 10 ir daugiau colių long range. Įprastuose 5 colių freestyle dronuose ji beveik nesutinkama, nes būtų tik papildomas svoris be realios naudos.

XT90 jungtis
XT30, XT60, XT90 jungtys
JungtisNominali srovėMax srovėDažniausiai naudojami
PH2.02A2A1S
BT2.09A15A1S
A3015A30A1S
GNB279A15A1S
EM2.010A20A1S-2S
NX69?26A1S
BT3012A20A2S
XT3015A30A2S-4S
XT6030A60A4S-6S
XT9045A90A6S+

Žiūrint į šią lentelę – akylesniam skaitytojui turėtų kilti klausimas – “Pala, pala – nurodytos tokios srovės specifikacijose, bet pačių baterijų C reitingai išduoda n kartų didesnes srovesi”. Taip pat ir aptartas SpeedyBee ESC – 45A vienam iš 4 motorų. Lentelė – labiau skirta orientaciniam jungčių palyginimui. Jungčių gamintojai specifikacijose nurodydami sroves yra labai konservatyvūs. Reik turėt omeny, kad FPV dronais skraidant – skrydžio laikas retai kada viršyja 5-10min, o specifikacijose nurodant srovę turima omeny ilgalaikį jos naudojimą (ne kelias dienas, bet savaites ar mėnesius). Tas pats BetaFPV, nors ir nurodo 9A nominalią srovę prie BT2.0 jungčių, bet kartu LAVA 2 1S baterijų puslapyje pvz. prie 680mAh baterijų jau nurodo iškrovos kreivę ties 39A. Be to, 680mAh baterijai su 95C parametru – maksimali galima iškrova beveik 65A.

Lentelėje pateikiu dažniausiai sutinkamus variantus. Priklausomai nuo konkretaus drono modelio ar paskirties, gamintojas gali naudoti kitokį celių skaičių, baterijos technologiją ar jungtį.

DronasCelių skaičiusTechnologijaDažniausia jungtis
65, 75 mm Tinywhoopai1SLiHVBT2.0, A30
Toothpick1S-2SLiHv/LiPoBT2.0, BT3.0, A30, XT30
3” Freestyle4S, kartais 6SLiPoXT30
5” Freestyle4S-6SLiPoXT60
7” Long Range6SLi-Ion, LiPo (rečiau)XT60
10” Long Range6S-8SLi-ionXT60/XT90

Šiuolaikiniai FPV baterijų įkrovikliai baterijas krauna naudodami CC/CV (angl. Constant Current / Constant Voltage) algoritmą. Paprastai tariant, įkrovimas vyksta dviem etapais.

Krovimo fazės

Pastovi srovė (CC)

Pirmoje įkrovimo fazėje įkroviklis palaiko pastovią srovę. Baterija kraunama pasirinkta įkrovimo srove (pvz., 1 A, 2 A ar 5 A), o jos įtampa palaipsniui kyla. Ši fazė sudaro didžiąją įkrovimo proceso dalį ir paprastai trunka iki tol, kol viena celė pasiekia maksimalią leistiną įtampą – 4,20 V (LiPo ir Li-Ion) ar 4,35 V (LiHV).

Pastovi įtampa (CV)

Kai pasiekiama maksimali bent vienos celės įtampa, įkroviklis pereina į antrąją fazę – pastovios įtampos (CV) režimą. Šiame etape įkroviklis nebeleidžia įtampai kilti aukščiau nustatytos ribos. Vietoje to jis palaipsniui mažina įkrovimo srovę, kol baterija visiškai įsikrauna. Būtent dėl šios priežasties paskutiniai keli procentai įkrovimo dažniausiai užtrunka ilgiau.

Balansuojamas krovimas (angl. Balance Charge)

Įkroviklis ne tik įkrauna bateriją iki maksimalios nurodytos įtampos, bet ir nuolat stebi kiekvienos celės įtampą per balansavimo jungtį. Jei viena celė įsikrauna greičiau nei kitos, įkroviklis ją šiek tiek pristabdo ir leidžia likusioms pasivyti. Taip visos celės baigia krautis vienoda įtampa. Jei nesate tikri, kokį režimą pasirinkti baterijos įkrovimui – visada rinkitės Balance Charge. Neprašausit

Taip pat, dalis pakrovėjų neišskiria Charge ir Balance Charge režimų, ir pateikia vieną Charge režimą. Tokiu atveju, jei naudojama balansavimo jungtis – vyksta balansavimas. Nusipirkęs Hota F6 įkroviklį pradžioje buvau labai nustebęs, kai neradau šio krovimo režimo. Tik išstudijavęs naudotojo instrukciją radau komentarą, kad viskas gerai – tereik pajungt balansimo jungtį ir pats kroviklis tai pastebėjęs naudoja balansavimą.

(Galimi kiti režimo pavadinimai: Charge, Balance CHG, 

Krovimas ilgalaikiam laikymui (angl. Storage)

Tai vienas svarbiausių režimų, nors kartais pradedantieji mėgsta jį pamiršti. Šiuo režimu kroviklis bateriją automatiškai įkrauna arba iškrauna iki ilgalaikio laikymo įtampos. Jei planuojate artimiausias kelias dienas neskraidyti, baterijas rekomenduojama palikti būtent tokioje būsenoje.

(Galimi kiti režimo pavadinimai: StoCHG, Storage Charging)

Pasakysiu atvirai – nesu tikras ar iki šios dienos esu naudojęs šiuos režimus.

Paprastas krovimas (angl. Charge)

Tai paprasčiausias baterijos įkrovimo režimas. Įkroviklis įkrauna bateriją iki maksimalios įtampos, tačiau ne visada aktyviai balansuoja visas celes (arba išvis to nedaro). Kai kuriuose įkrovikliuose balansavimas vis tiek vyksta (jei pajungta balansavimo jungtis), tačiau ne taip tiksliai kaip naudojant Balance Charge režimą.

Greitas krovimas (angl. Fast Charge)

Šis režimas skirtas kuo greičiau įkrauti bateriją. Bet koks krovimas didesne ne 1C srove yra laikomas greitu krovimu. Įkroviklis didžiąją dalį įkrovimo skiria pagrindinei įkrovimo srovei, o balansavimui skiria mažiau dėmesio. Dėl to įkrovimas baigiamas greičiau.

Greitas krovimas gali būti naudingas varžybose ar skrydžio vietoje, kai reikia kuo greičiau vėl pakilti į orą. Vis dėlto kasdieniam naudojimui rekomenduojama rinktis balansuojamą krovimą, nes jis užtikrina tikslesnį celių balansavimą.

Iškrovimas (angl. Discharge)

Šiuo režimu įkroviklis bateriją iškrauna iki pasirinktos įtampos. Dažniausiai jis naudojamas dviem atvejais: prieš utilizuojant stipriai pažeistą ar nebetinkamą naudoti bateriją, arba norint paruošti bateriją ilgalaikiam laikymui (jei įkroviklyje nėra storage režimo). Ne visi įkrovikliai leidžia bateriją iškrauti iki 0V.

Sunaikinimo, utilizavimo (angl. Destroy)

Dalis pakrovėjų turi funkciją pilnai iškrauti bateriją. Ne iki “praktiškai tuščia” su maždaug 3V įtampa, bet pilnai iki 0V.  Manau, tai tikrai puiki funkcija norint saugiai utilizuoti ličio baterijas.

Čia jau pasirinkimas ypač platus. Tiek 1S baterijų krovimui, tiek 2S ir daugiau. Žemiau pasidalinu nors ir ne mažu sąrašu, bet tik su populiaresniais modelių. Bet tai tikrai nėra galutinis įkroviklių sąrašas.

ModelisKomentarasNuoroda
GEPRC WooPower W63Krauna iki 6ių  baterijų su BT2.0, A30 ir PH2.0 jungtimisNuoroda
Vifly WhoopStor V3Krauna iki 6ių  baterijų su BT2.0, A30 ir PH2.0 jungtimisNuoroda
BetaFPV HexaCharger / PROKrauna iki 6ių  baterijų su BT2.0, A30 ir PH2.0 jungtimis. Nuoroda
BetaFPV 6 Ports 1S battery chargerKrauna iki 6ių  baterijų su BT2.0, A30 ir PH2.0 jungtimis. Šiek tiek senesnis modelis nei HexaCharger, bei neturi ekrano, kuriame būtų galima sekti krovimo eigą – bet žymiai pigesnisNuoroda
BetaFPV BT2.0 Battery ChargerKrauna iki 2ių baterijų su BT2.0 jungtimi. Papildomai galima greit išmatuoti ir baterijos įtampą. Labai patogu išėjus paskraidyti laukeNuoroda
ModelisKomentarasNuoroda
VIFLY ToothStor Krauna iki 6 baterijų su BT3.0 jungtimiNuoroda
BETAFPV 2S batery chargerKrauna 1 bateriją su BT3.0 jungtimiNuoroda

Visi modeliai su XT60 ir balansavimo jungtimis. Norint krauti bateriją su kita jungtimi – reikalingas adapteris (pvz. XT30<->XT60). Be to, didžioji dalis įkroviklių maitinimui naudoja DC jungtis, tad dar gali tekti pasirūpinti ir maitblokiu (pas kurį iš jūsų nėra užsilikusių senų laptopų maitinimo blokelių? Aišku, gali tekti šiek tiek pasidarbuot persilituoti jungtį į XT60 ar XT90). Taip pat didžioji dalis šių įkroviklių gali išmatuoti ir baterijų vidinę varžą.

ModelisKomentaras
1 kanalo – krauti 1 baterijai vienu metu
SkyRC B6neo serijaSkirtas krauti 1S-6S baterijas. Maitinamas tik iš DC (XT60 ir USB-C jungtimis). Dėl savo mažo dydžio labai patogus naudoti lauke, kai reikia greitai išmatuoti baterijos būseną. B6neo linija turi ne vieną modelį.Yra ir modelis krovimui tiesiai iš AC tinklo (B6ACneo: https://www.skyrc.com/b6acneo )Nuoroda
ISDT Q6 NanoSkirtas krauti 1S-6S baterijas. Tos pačios Q serijos įkrovikliai Q8 ir Q8 Max skirti krauti 1S-8S baterijas (taip pat 1 kanalo). Kaip ir SkyRC B6neo patogus naudoti lauke. Turi funkciją pilnai iškrauti bateriją iki 0V (“sunaikinti” bateriją).Nuoroda 
HOTA T8Skirtas krauti 1S-8S baterijas. Maitinamas tik iš DC (XT-60). Tai vienas pigesnių modelių gebančių krauti 8S baterijas. Kaip ir SkyRC B6neo patogus naudoti lauke. T8 Ultra modelis maitinamas ir iš AC.Nuoroda 
iSDT 608ACSkirtas krauti 1S-6S baterijas. Panašus į ISDT 608PD, tik su priedu AC tinklui. Turi funkciją pilnai iškrauti bateriją iki 0V (“sunaikinti” bateriją).Nuoroda 
ISDT P20Skirtas krauti 1S-8S baterijas. Turi funkciją pilnai iškrauti bateriją iki 0V (“sunaikinti” bateriją).Nuoroda 
2 ir daugiau kanalų įkrovikliai
HOTA D6 Pro2 kanalų įkroviklis. Skirtas krauti 1S-6S baterijas. Maitinamas tiek iš AC, tiek iš DC (XT60 jungtis). Taip pat turi ir bevelio krovimo funkciją – patogu pasikrauti telefoną.Nuoroda 
HOTA F64 kanalų įkroviklis. Skirtas krauti 1S-6S baterijas. Maitinamas tik iš DC (XT-60). F6 Ultra modelis maitinamas tiek iš AC, tiek iš DC (XT90 jungtis).Nuoroda 
SkyRC D200Neo2 kanalų įkroviklis. Skirtas krauti 1S-6S baterijas. Maitinamas tiek iš AC, tiek iš DC (XT60 jungtis). Turi ir USB-C PD išėjimą – galima pasikrauti ir telefoną. Nuoroda 
ToolkitRC Q6AC4 kanalų įkroviklis. Skirtas krauti 1S-6S baterijas. Maitinamas tiek iš AC, tiek iš DC (XT90 jungtis).Taip pat turi ir bevielio krovimo funkciją – patogu pasikrauti telefoną. Nuoroda

Apie lygiagretaus krovimo būdą apskritai norėjau nerašyti, bet visgi pasielgčiau nesąžiningai jei jo neįtraukčiau. Tai tikrai nėra pradedančiųjų tema dėl pakankamai paprastos priežasties – pavojingumo. Vienas neatsargus veiksmas gali labai greitai sukelti rimtą gaisrą.

Norint pasinaudoti lygiagrečiu krovimu, jam reikia tinkamai pasiruošti. Baterijos turi būti vienodos technologijos ir vienodo celių skaičiaus. Jų būsena (esama įtampa) taip pat turi būti labai panaši. Kai kuriuose šaltiniuose radau rekomendaciją, kad skirtumas tarp atitinkamų celių neturėtų viršyti 0.1 V. Be to, rekomenduojama krauti gaisrui atsparioje aplinkoje.

Ir dar – jei viena iš prijungtų baterijų yra pažeista arba turi stipriai išsibalansavusias celes, prijungimo metu tarp baterijų gali tekėti labai didelės išlyginamosios srovės. Kraštutiniais atvejais tai gali sugadinti baterijas ar net sukelti gaisrą.

Būtent dėl gausybės reikalavimų tiek pačioms baterijoms, tiek jų būsenai, tiek aplinkai, lygiagretus krovimas nėra pradedančiųjų sritis.

Nepaisant visų pavojų, tai labai efektyvus būdas vienu metu krauti, pavyzdžiui, šešias baterijas ir tam panaudoti tik vieną įkroviklio kanalą. Lygiagretaus krovimo plokštės yra žymiai pigesnės nei tiek pat atskirų kanalų turintys įkrovikliai. Be to, visos baterijos kraunamos vienu metu, todėl jų nereikia nuolat perjunginėti.

Tai kas čia tokio pavojingo? Sujungus baterijas lygiagrečiai, jos iš karto pradeda lyginti savo įtampas tarpusavyje. Jeigu viena 6S baterija turi 25,2 V, o kita – 22,5 V, jos pačios bandys tas įtampas išlyginti. O tai reiškia, kad momentinė srovė gali būti milžiniška. Ir nors baterija, turinti didesnę įtampą, gali pasižymėti dideliu iškrovimo C reitingu, baterija su mažesne įtampa tokios srovės tikrai nesitikės. Kaip jau minėjau anksčiau, įprastai rekomenduojama baterijas krauti maždaug 1C dydžio srove.

Asmeniškai naudoju HOTA F6 keturių kanalų įkroviklį, kurio man per akis pakanka. Ar tai ekonomiškai naudingiausias sprendimas? Tikriausiai ne. Tačiau man svarbiau paprastumas ir saugumas. Keturi nepriklausomi kanalai leidžia vienu metu krauti skirtingas baterijas, nereikia rūpintis jų tarpusavio suderinamumu, todėl toks sprendimas man atrodo vertas didesnės kainos.

Ir čia iš karto sau paprieštarausiu – jei dalyvaučiau lenktynėse, kuriose reikėtų kuo greičiau įkrauti kuo daugiau baterijų, lygiagretus krovimas būtų mano pasirinkimas. Aišku, pradžioj dar reiktų įsigyti tokią plokštę, kurios šiuo metu neturiu.

Jei paklaustumėte FPV pilotų, kurie šiame hobyje yra bent kelis metus, kas labiausiai trumpina baterijų tarnavimo laiką, daugelis atsakytų ne „per agresyvūs skrydžiai“, o netinkamas baterijų laikymas.

Ličio baterijos nemėgsta kraštutinumų. Joms nepatinka būti nei visiškai įkrautoms, nei visiškai iškrautoms. Jei žinote, kad artimiausiomis dienomis neskraidysite, geriausia baterijas palikti ilgalaikio laikymo įtampos būsenoje – maždaug 3,8–3,85 V vienai celei.

Pilnai įkrautoje baterijoje vyksta intensyvesnės cheminės reakcijos. Dėl aukštos įtampos elementai greičiau sensta, didėja jų vidinė varža, mažėja talpa ir baterija greičiau praranda gebėjimą atiduoti didelę srovę.

Jei bateriją pilnai įkrausite vakare ir kitą dieną išskrisite – nieko blogo nenutiks. Problema atsiranda tada, kai baterijos savaitėmis ar mėnesiais guli įkrautos iki 100 %.

Fun fact: DJI filmavimo dronai dažnai turi smart charging hub talpinančius kelias baterijas, kuriuose įmontuotos BMS (battery management system) prižiūrinčios, kad jei baterijos paliktos pilnai įkrautos – įrenginys jas pats iškrauna iki ilgalaikio laikymo įtampos.

Kita kraštutinė situacija – visiškai iškrauta baterija. Net ir nenaudojama baterija po truputį praranda įtampą dėl savaiminio išsikrovimo. Jei ji jau dabar yra arti minimalios leistinos ribos, po kelių savaičių ar mėnesių jos celės gali nukristi žemiau saugios įtampos. Tokiu atveju prasideda negrįžtami cheminiai procesai – baterija praranda talpą, padidėja jos vidinė varža, o kai kuriais atvejais ji tampa apskritai nebetinkama naudoti.

Maždaug 3,8 V vienai celei laikoma optimalia įtampa ilgalaikiam laikymui. Esant tokiai įtampai cheminiai procesai baterijos viduje vyksta lėčiausiai, todėl ji sensta gerokai lėčiau nei laikoma visiškai įkrauta ar visiškai iškrauta.

Būtent todėl dauguma dabartinių FPV įkroviklių turi Storage krovimo/iškrovimo režimą. Jei artimiausias kelias dienas neplanuojate skraidyti, verta juo pasinaudoti – tai viena paprasčiausių priemonių, leidžiančių pastebimai prailginti baterijos tarnavimo laiką.

Beje, jei baigėte skrydį ir po kelių minučių baterijos įtampai nusistovėjus matote, kad ji yra apie 3.8-3.85V vienai celei – tai ji jau praktiškai ilgalaikio laikymo būsenoje ir papildomai nieko daryti nereikia.

P.S. Rekomenduojamų baterijų įkroviklių sąraše, stengiausi patikrinti kiekvieną modelį, kad šis turėtų Storage režimą. Kai kurie modeliai į sąrašą nepateko (kaip kad iSDT 608PD ar iSDT P10)

Jei aukšta įtampa spartina baterijos senėjimą, tai aukšta temperatūra šį procesą dar labiau paspartina. Ypač pavojinga situacija – vasarą palikti pilnai įkrautas baterijas automobilyje. Saulėje stovinčio automobilio salone temperatūra gali pakilti iki 50–70 °C, o tokiomis sąlygomis baterijos sensta dar greičiau nei laikomos kambario temperatūroje.

Todėl gera praktika yra nelaikyti baterijų automobilyje ilgiau nei būtina ir po skrydžio persinešti jas į vėsesnę vietą.

Nors šiuolaikinės LiPo ir Li-Ion baterijos yra pakankamai saugios, netinkamai naudojamos ar pažeistos jos gali užsidegti. Tokie atvejai nėra dažni, tačiau jų pasekmės gali būti labai rimtos (užgesinti kilusios liepsnos beveik neįmanoma – reikia “išlaukti kol išdegs litis”). Dėl šios priežasties verta laikytis kelių paprastų taisyklių.

  • Kaip jau kelis kartus minėjau, pasikartosiu dar kartą – visų pirma, baterijas laikykite ilgailaikio laikymo įtampoje (3.8-3.85V). Taip ne tik pailginsite jų tarnavimo laiką, bet ir sumažinsite riziką, jei baterija būtų pažeista ar pradėtų kaisti,
  • Laikymo vieta turėtų būti sausa, vėsi ir apsaugota nuo tiesioginių saulės spindulių. Venkite palikti baterijas automobilyje, ant palangės ar kitose vietose, kur temperatūra gali stipriai pakilti.
  • Jei turite kelias ar keliolika baterijų, verta jas laikyti ugniai atspareje talpoje. Populiariausias pasirinkimas – specialūs LiPo maišai, tačiau dar saugesnis sprendimas yra metalinė dėžė ar speciali LiPo laikymo dėžė. Svarbu tik neuždaryti baterijų visiškai hermetiškai – kilus gaisrui turi būti galimybė pasišalinti susidariusioms dujoms, kitaip slėgis gali pavojingai išaugti. Pastebėjau, kad kolegos pilotai susiorganizuoja metalines šaudmenų dėžes ir išgręžę kelias skyles orui, jose laiko baterijas.
  • Prieš kiekvieną skrydį verta trumpai apžiūrėti bateriją. Jei ji yra stipriai išsipūtusi, pažeista, pradurta, turi nutrūkusių laidų ar įtrūkusią izoliaciją, tokios baterijos naudoti nebereikėtų. Būtų apmaudu jei skrydžio metu nutrūktų energijos tiekimas iš baterijos į droną, ar dar blogiau – baterija užsiliepsnotų.
  • Taip pat rekomenduojama baterijas laikyti taip, kad jų kontaktai negalėtų netyčia susiliesti su metaliniais daiktais. Atsitiktinis trumpas jungimas gali akimirksniu sukelti labai didelę srovę ir stipriai įkaitinti bateriją. Tam puikiai gali pasitarnauti kanceliarinės gumytės. Prispaudus laidus prie baterijų, baterijų laikymo maiše ar dėžėje jos tvarkingai gulės.
  • Visai neseniai dar užmačiau guminius antgalius/kepurėles XT30 ir XT60 jungtims. Taip galima dar papildomai apsaugoti šias jungtis.

Jei skrydžio metu stebite OSD rodomą baterijos įtampą (kitaip geriau nedaryti), tikriausiai esate pastebėję, kad staigiai padidinus gazą ji akimirksniu nukrenta, o jį atleidus – vėl pakyla. Šis reiškinys vadinamas Įtampos kritimu (angl. Voltage Sag).

Jis atsiranda todėl, kad didelės apkrovos metu baterija turi atiduoti labai didelę srovę. Dėl vidinės elementų varžos dalis įtampos „prarandama“, todėl įtampa trumpam tampa mažesnė nei būtų ramybės būsenoje.

Įtampos kritimas

Nedidelis įtampos kritimas yra visiškai normalus reiškinys. Tačiau jei įtampos kritimas tampa labai didelis, tai gali reikšti, kad baterija sensta, ir jos vidinė varža padidėjo arba ji tiesiog nėra pajėgi atiduoti tokios didelės srovės, kokios reikalauja jūsų dronas. Beje, jei įtampa nukrenta pernelyg žemai, gali įvykti Brownout (neįsivaizduoju kaip tai verčiasi į lietuvių kalbą), kai skrydžio valdiklis persikrauna ir dronas trumpam praranda tiek valdymą, tiek vaizdą akiniuose (skrendant žemai – dronas gali nukristi, o esant pakankamai aukštai – gali spėti atsigauti dar nepasiekęs žemės).

Būtent dėl šios priežasties skrydžio metu nereikėtų vertinti baterijos būklės vien pagal momentinę įtampą pilno gazo metu. Daug svarbiau, iki kokios įtampos ji atsistato sumažinus apkrovą. Beje, naujose baterijose pasireiškia nedidelis įtampos kritimas, susidėvėjusiose – ryškus kritimas.

Kiekviena baterijos celė turi tam tikrą vidinę varžą (angl. IR – Internal Resistance). Naujos ir kokybiškos baterijos vidinė varža paprastai būna maža, tačiau laikui bėgant ji didėja. Tai vienas geriausių rodiklių, leidžiančių įvertinti baterijos būklę. Kuo vidinė varža didesnė, tuo sunkiau baterijai atiduoti didelę srovę. Skrydžio metu tai pasireiškia didesniu įtampos kritimu, mažesne variklių galia ir didesniu baterijos kaitimu.

Vidinę varžą gali išmatuoti daugelis FPV baterijų įkroviklių. Jie pateikia kiekvienos celės IR reikšmę atskirai, todėl galima stebėti ne tik bendrą baterijos senėjimą, bet ir pastebėti, jei viena celė pradeda dėvėtis greičiau už kitas.

Svarbu suprasti, kad absoliuti IR reikšmė nėra tokia svarbi kaip jos pokytis laikui bėgant. Skirtingų gamintojų įkrovikliai gali rodyti šiek tiek skirtingus skaičius, todėl baterijos būklę geriausia vertinti visada tuo pačiu įkrovikliu. Čia gali pasitarnauti paprastas baterijos žurnalas, kuriame galite reguliariai pasižymėti kiekvienos turimos baterijos IR. Jei pastebite, kad baterijos vidinė varža per kelis mėnesius padvigubėjo, o skrydžio metu atsirado ryškus įtampos kritimas, greičiausiai baterija artėja prie savo tarnavimo pabaigos.

Beje, didėjant baterijoms (nuo 1S iki 6S) – jų IR mažėja. Todėl 1S naujai baterijai visiškai normalu turėti 20mΩ IR, o 6S naujai baterijai 5mΩ celei.

Kiek laiko tarnauja FPV baterija? Vieno atsakymo nėra. Vienos baterijos kokybiškesnės, kitos mažiau. Viena baterija gali prarasti didelę dalį savo savybių po 80 skrydžių, o kita ir po 300 ciklų vis dar bus visiškai tinkama naudoti.

Pagrindinis baterijos ilgaamžiškumo matas yra įkrovimo–iškrovimo ciklų skaičius. Vienu ciklu laikomas visas baterijos iškrovimas ir vėl įkrovimas. Tačiau realiame gyvenime situacija nėra tokia paprasta. Jei vieną dieną bateriją iškroviau tik iki maždaug 3,8 V vienai celei, o kitą dieną ją pasikrovęs – vėl iki 3,8 V, tai dar nereiškia, kad įvyko du pilni ciklai. Du tokie daliniai iškrovimai prilygsta maždaug vienam pilnam ciklui.

Nors kiekvienas įkrovimo ciklas šiek tiek dėvi bateriją, realiai daug didesnę įtaką turi tai, kaip ji naudojama. Jei tikslas yra kuo grečiau nudėvėti bateriją, ją reikia: 

  • dažnai iškrauti iki labai žemos įtampos (iš lentelės aukščiau tai “praktiškai tuščia” lygio – LiPo atveju maždaug 3,3 V/celei ar dar mažiau),
  • ilgai laikyti pilnai įkrovus (pvz. Lipo atveju 4,2 V/celę),
  • palikti karštoje aplinkoje, (pvz., automobilyje vasarą ar kambary ant palangės),
  • reguliariai krauti labai didelėmis srovėmis (pvz. 2C ir daugiau)

Gamintojai kartais nurodo, kad baterija gali atlaikyti 300, 500 ar net daugiau ciklų. Tokie skaičiai gaunami laboratorinėmis sąlygomis – baterijos kraunamos nedidele, mažesne nei 1C, srove  iškraunamos ne tokiomis didelėmis apkrovomis, laikomos idealioje temperatūroje ir nepaliekamos ilgą laiką pilnai įkrautos.

FPV realybė visai kitokia. Freestyle ar lenktynių dronuose baterijos nuolat patiria dideles apkrovas, stipriai įkaista, o skrydžio metu jų įtampa trumpam gali nukristi iki 3,3–3,5 V vienai celei (gal net mažiau). Visa tai spartina natūralų elementų senėjimą.

Praktikoje galima orientuotis į tokius skaičius:

  • apie 100 ciklų intensyviai naudojamai LiPo baterijai jau galima laikyti visai neblogu rezultatu;
  • 200–300 ciklų visiškai realu pasiekti baterijas tinkamai prižiūrint – laikant jas ilgalaikio laikymo  būsenoje, nepaliekant ilgam 4,2 V/celę įtampoje ir neleidžiant dažnai nukristi žemiau 3,5 V/celę skrydžio metu.

Beje, verta žinoti: LiPo baterijos tarnauja ilgiau už LiHv baterijas. O Li-Ion baterijos tarnauja ilgiau nei LiPo.

Pradėjus FPV hobio kelionę stebina ne paties drono ar jo dalių, o baterijų kaina. Nusipirkęs pirmąjį droną nusipirkau tik vieną bateriją. Kadangi vienas skrydis dažniausiai trunka vos kelias minutes – tai pirmus kartus išėjus paskraidyti – tekdavo greit grįžt namo. Labai greitai atsirado dar kelios baterijos, kad nuvykus į skraidymo vietą turėčiau bent kelis skrydžius su jau įkrautomis baterijomis.

Priklausomai nuo drono tipo, vienos baterijos kaina gali svyruoti nuo kelių iki keliasdešimties eurų. Vien tik baterijoms dažnas FPV pilotas ilgainiui išleidžia kelis šimtus eurų.

BaterijaOrientacinė kaina
1S TinyWhoop5–10 €
2S TinyWhoop10–18 €
4S Freestyle20–35 €
6S Freestyle25–45 €
6S Li-Ion Long Range35–70 €

Vieno teisingo atsakymo nėra. Aš, manau ir kiti, renkuosi tokį kiekį, kad vienos išvykos metu nereikėtų nuolat laukti, kol baterijos pasikraus (esu pasiruošęs kelis Li-Ion baterijų pack’us, kurie krauna baterijas kol skraidau, bet kadangi kraunu 1C arba mažesne srove – vistiek reikia ilgai laukt).

Apytiksliai galima orientuotis taip:

  • TinyWhoop – 6–12 baterijų
  • Freestyle – 3–8 baterijų;
  • Long Range – dažniausiai pakanka 2–4 baterijų.

Žinoma, viskas priklauso nuo to, kiek laiko planuojate praleisti skraidymo vietoje ir ar turite galimybę baterijas krauti vietoje.

Nors jei jūsų piniginė neišsemiama – pasileiskit plaukus. Baterijų niekada nebūna perdaug. Svarbu, nepamirškit kaip saugiai laikyti baterijas.

Gali atrodyti, kad pigesnė baterija visada yra geresnis pasirinkimas, beet praktikoje situacija dažniau būna priešinga.

Kokybiškesnės baterijos paprastai:

  • geriau išlaiko įtampą didelės apkrovos metu;
  • mažiau kaista;
  • lėčiau praranda savo savybes.

Todėl brangesnė baterija dažniausiai suteikia geresnę skrydžio patirtį ir tarnauja ilgiau.

Čia aišku kiekvienam savo, bet bent jau populiariausių gamintojų baterijomis galima pasitikėti.

Anksčiau ar vėliau ateina momentas, kai baterijai šakės ir ji nebeatlieka savo paskirties. Vienais atvejais ji tiesiog praranda dalį savo talpos, kitais – tampa nebesaugi naudoti. Kur kas svarbiau jos būklė.

Tai vienas aiškiausių požymių. Jei baterija matomai išsipūtė, tai reiškia, kad jos viduje vyksta nepageidaujami cheminiai procesai. Tokią bateriją reikėtų kuo greičiau nustoti naudoti. Nedidelis išsipūtimas dar nebūtinai reiškia, kad ji tuoj užsidegs, tačiau tai aiškus ženklas, kad jos tarnavimo laikas artėja prie pabaigos.

Tik, jokiu būdu nemėginkit pradurti įpakavimo ir “nuorinti” baterijos.

Išsipūtusi baterija

Tai pastebėsit tik skrydžio metu. Jei pilnai įkrovus bateriją ir jau skrydžio pradžioje padavus stipriau gazą – įtampa krenta ir dronas praranda galią, ar tiesiog ekrane matote įspėjimą “Land now” – baterija nebepajėgia atiduoti reikiamos srovės.

Čia vienas pirmųjų skrydžio metu juntamų požymių apie baterijos tarnavimo pabaigą.

Čia gal labiau, paaiškinanti priežastis prieš tai punkto apie įtampos kritimą. Didėjant vidinei varžai baterija vis sunkiau atiduoda dideles sroves, labiau kaista, o skrydžio metu atsiranda vis didesnis įtampos kritimas. Jei pastebite, kad tos pačios baterijos vidinė varža nuolat didėja, greičiausiai ji pamažu sensta. Greičiausiai, kad tai pastebėsit ir be vidinės varžos matavimo – drono valdymas taps labai sudėtingas ir neteiks skrydžiui jokio malonumo.

Jei po įkrovimo viena celė nuolat skiriasi nuo kitų, o įkrovikliui darosi vis sunkiau jas subalansuoti (krovimas ženkliai užsitęsia), tai gali reikšti, kad viena iš celių pradeda gesti.

Jei anksčiau su baterija pavykdavo išskraidyti 5 minutes, o dabar vos 2-3, nors skrydžio stilius nepasikeitė, tikėtina, kad baterija jau prarado nemažą dalį savo talpos.

Svarbu suprasti, kad baterijos nereikia išmesti vien todėl, kad ji sena – sumažėjusios talpos baterijas, dar galima laisvai naudoti kitose vietose, pvz. FPV akinių maitinimui. Jei lenktynėms skirta baterija “nebeištempia” skrydžio reikalavimų – gal ji dar tinkama ramiam pasiskraidymui.

Ličio baterijų negalima tiesiog išmesti į buitinių atliekų konteinerį. Jose vis dar gali būti sukaupta nemažai energijos, todėl net ir nebenaudojama baterija gali sukelti gaisrą. Prieš utilizuojant bateriją rekomenduojama ją visiškai iškrauti. Tam galima naudoti įkroviklio Discharge režimą arba specialų baterijų iškroviklį. Kai baterijos įtampa tampa labai maža, ją reikėtų pristatyti į elektronikos ar baterijų atliekų surinkimo vietą, kur ji bus tinkamai perdirbta.

Nors internete vis dar galima rasti patarimų baterijas iškrauti panardinant į sūrų vandenį, šis metodas laikomas pasenusiu ir nerekomenduojamu. Daug saugiau ir kontroliuojamiau tai padaryti naudojant tam skirtą įrangą.

Realiai, nebuvau niekur matęs konkrečios informacijos apie LiPo baterijų utilizavimą Lietuvoje, lietuvių kalbą. Mėgstu laikytis taisyklių, tai dėl viso pikto brūkštelėjau keletą laiškų į manrupirytojus.lt, smalsu buvo kaip legaliai ir tvarkingai priduoti pasenusią bateriją. Jau teko vieną kartą išmesti senstelėjusią, labai didelės vidinės varžos 4S bateriją į viešai prieinamą baterijų surinkimo dėžutę. Nors baterija buvo tvarkinga ir iškrauta, bet sąžinė šiek tiek graužė – ar tikrai pasielgiau teisingai pagal visus reikalavimus (pasirodo nevisai).

Laba diena,

dėkojame už Jūsų klausimą ir domėjimąsi tinkamu baterijų atliekų tvarkymu.

Taip, FPV dronuose naudojamas ličio polimerų (LiPo) baterijas galima pristatyti į UAB „Man rūpi rytojus“ baterijų atliekų priėmimo vietas.

Prieš pristatant bateriją rekomenduojame:

  • jos kontaktus užklijuoti izoliacine juosta, kad transportuojant neįvyktų trumpasis jungimas;
  • kiekvieną bateriją supakuoti atskirai, kad ji nesiliestų su kitomis baterijomis ar metaliniais daiktais;
  • baterijos neardyti, nepradurti, nespausti ir kitaip nepažeisti.

Atkreipiame dėmesį, kad į UAB „Man rūpi rytojus“ priėmimo punktus galima pristatyti tik nepažeistas LiPo baterijas.

Jeigu baterija yra išsipūtusi, deformuota, prakiurusi, įkaitusi, skleidžia neįprastą kvapą ar yra kitaip pažeista, ją reikėtų pristatyti tiesiogiai į UAB „Atliekų tvarkymo centras“ Sandėlių g. 19 Vilnius.

Jei gyvenate ne Vilniaus mieste, pažeistą bateriją rekomenduojame pristatyti į artimiausią savivaldybės didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, kurioje priimamos pavojingosios atliekos, baterijos ir akumuliatoriai. Prieš vykstant būtina susisiekti su pasirinkta aikštele ir informuoti, kad norima perduoti pažeistą LiPo bateriją, nes atskirų aikštelių priėmimo sąlygos gali skirtis.

Artimiausią aikštelę pagal gyvenamąją savivaldybę galima rasti svetainėje „Atliekos.lt“.

Pažeistos baterijos negalima mesti į viešai prieinamą baterijų surinkimo dėžutę.

LiPo baterijų taip pat negalima mesti į mišrių komunalinių atliekų ar pakuočių konteinerius, nes jos gali sukelti gaisrą.

Laba diena,

iš esmės tos pačios saugaus paruošimo ir perdavimo sąlygos taikomos ir ličio jonų (Li-Ion) baterijoms bei iš atskirų Li-Ion celių sudarytoms baterijų pakuotėms.

Tačiau sąvoka „battery pack“ gali apimti labai skirtingo dydžio ir paskirties baterijas, todėl prieš patvirtindami priėmimo galimybę prašytume patikslinti:

  • iš kokio įrenginio baterija išimta;
  • koks apytikslis baterijos dydis arba svoris;
  • ar baterija nėra pažeista, deformuota arba išsipūtusi.

Nedidelės nepažeistos nešiojamosios Li-Ion baterijos, pavyzdžiui, naudojamos dronuose, elektronikos įrenginiuose ar elektriniuose įrankiuose, gali būti priimamos baterijų atliekų surinkimo vietose.

Elektromobilių, hibridinių automobilių ar kitų transporto priemonių traukos baterijos, jų moduliai ir kitos didelės pramoninės baterijos į įprastas baterijų surinkimo dėžutes ar punktus neturėtų būti pristatomos. Jų perdavimas derinamas atskirai su tokias atliekas priimančiu atliekų tvarkytoju.

Trumpai ir greitai:

  • Baterijas krauti iki galimų jos technologijos ribų (elementariai baterijų įkroviklyje pasirinkti tinkamą baterijos technologiją – LiPo, LiHv, Li-Ion)
  • Krauti 1C ar mažesne srove;
  • Pilnai pakrovus baterija laikyti iki 24val, kitu atveju – arba išskraidyti, arba jei nėra tam galimybių – iškrauti iki Ilgalaikio saugojimo (Storage) įtampos (3,8V)
  • Stabdyti baterijos naudojimą anksčiau nei ji pasieks žemesnę už saugią įtampą;
  • Laikyti vėsioje vietoje (vengti laikymo saulėje)
  • Naudoti LiPo maišą
  • Reguliariai tikrinti fizinius baterijus pažeidimus.

Lorem ipsum

  1. Palikti pilnai įkrautas baterijas savaitėms.
  2. Skraidyti iki visiško baterijos išsikrovimo.
  3. Baterijas krauti ne balansavimo režimu.
  4. Naudoti pažeistas baterijas.
  5. Pirkti pigiausias baterijas vien pagal deklaruojamą C reitingą.
  6. Nestebėti augančios vidinės varžos.
  7. Laikyti baterijas karštame automobilyje.
  8. Sumaišyti LiPo ir LiHV įkrovimo režimus.
  9. Nelaikyti baterijų saugioje, ugniai atsparioje vietoje.

Daug prirašęs, turėčiau užbaigti pasidalindamas, kuo pats naudojuosi kasdienoje:

BetaFPV BT2.0 Battery Charger
Pirmasis mano pakrovėjas – 1S baterijų pakrovėjas, atkeliavęs kartu su BetaFPV Meteor 75 PRO tiniwhoopu. Jau pačioje pradžioje žinojau, kad jis nebus naudojamas kaip įkroviklis dėl to, kad turi tik 2 kanalus ir negaliu pasirinkti įtampos ilgalaikiam laikymui. Bet iki šiol jį naudoju kaip greitą baterijų įtampos testerį.
Vifly Whoopstor 3
Šis pakrovėjas buvo užsakytas kelios dienos po pirmojo pakrovėjo. Krauti tik po 2 baterijas vienu metu – ne ne ne. Čia kaip iš Vilniaus nuvažiuot į Palangą, tam kad suvalgyt ledų porciją ant Palangos tilto ir grįžt atgal. Ilgas laukimas kol pasikraus baterija, ir vos kelios minutės skrydžio – ir tada vėl iš naujo. Whoopstor turi 6 kanalus ir leidžia iš karto krauti 6 baterijas. Kadangi, kartais užsimanau paskraidyt ir namie, tai šis pakrovėjas naudojamas labiausiai.
Ar keisčiau jį į ką kitą? Artimiausiu metu ne, tačiau jei šiandien pirkčiau pirmąjį savo 1S baterijų įkroviklį – rinkčiausi GEPRC WooPower W63. Kodėl? GEPRC leidžia kiekvienam kanalui konfigūruoti krovimo parametrus atskirai. Kartais paskraitęs su mažiausiu BetaFVP Air 65 dronu, jau noriu jo baterijas ruošti ilgalaikiam saugojimui, bet tuo pačiu krauti ir didesnes Meteor 75 PRO skirtas baterijas. Bet tai tikrai ne dealbreak’eris, kad pirkčiau papildomą pakrovėją (ypač kai turiu kitų „priedų” krauti 1S baterijas – žr. žemiau).
SkyRC B6Neo
Pirmasis mano įkroviklis skirtas didesnėms baterijoms. Itin mažas ir mobilus, galimybė patikrinti baterijos įtampą, išsimatuoti vidinę varžą – viskas ko reikia pradžioje. O svarbiausia maitinamas ne tik per XT60 ar DC5.5, bet ir USB-C PD3.0 – nieko nereikėjo keisti ant darbo stalo. Viskas jau buvo čia.Laikui bėgant 1 kanalo pasidarė mažoka. Neturiu daug baterijų, tai krovimas vyksta ne tik namie, bet ir skraidymo vietoje. Tai tiesą pasakius – vietoje ir nebuvo daug to krovimo, nes labai jau ilgai laukti reikia.
Ar keisčiau šį pakrovėją į kokį kitą? Tikrai ne. Jis buvo ir yra naudojamas kasdien. O su papildomais priedais – dar aktualesnis nei pradžioje.
HOTA F6
Tai dabartinis mano darbinis arkliukas. 4 kanalai, kiekvienas konfigūruojamas atskirai. Tiesa, kai kuriems jis gali būti netinkamas pasirinkimas, nes maitinamas tik per DC (XT-60 jungtį). Bet kadangi namie mėtėsi 135W laptopo maitblokis, pakeitus jam jungtį – maitinimo klausimas išspręstas. Kam šis variantas netinkamas – yra ir F6 Ultra modelis su jau integruota maitinimo iš AC tinklo galimybe. Taip pat, jis turi ir USB-C, bei USB-A krauti/maitinti kitus įrenginius – jų dažnai nenaudoju, nes ant stalo keletas tam paruoštų laidų.
Beje, visai nesenai kaime per audrą dingus elektrai – galėjau jį panaudoti. Įkroviklį užmaitinau iš turimo Li-Ion baterijų pack’o ir per USB galėjau pasikrauti telefoną. Nišinis atvejis, bet prieš miegą galėjau dar šiek tiek pascroll’inti.
SkyRC OSH
OSH – 6-Port 1S Lithium Battery Charging Hub – kai jį pamačiau, neabejodamas įsigijau. Vos 10Eur ir galimybė savo B6Neo paversti 6 kanalų 1S BT2.0 baterijų įkrovikliu pasirodė labai labai patraukli. Ir iš tiesų – su juo gyvenimas pasidarė daug paprastesnis. Whoopstor minusas, kad negaliu krauti baterijų skirtingais režimais nors ir netiesiogiai, bet išspręstas (vienas režimas ant Whoopstor, kitas ant OSH).
Tiesa, šis žaisliukas turi vieną minusą, kuris man kol kas problemos nekelia, bet ateity tikrai kels. Norint, kad pakrovėjas teisingai matytų kraunamų baterijų skaičių (jis jas mato, tarsi vienos didesnės baterijos celes) reikia perjunginėti nediduką jumper’iuką. Šis labai mažas ir nėra niekaip apsaugotas – tai spėju artimiausiu metu teks ieškoti kuom jį pakeisti. Ne tik kad jis neapsaugots ir atrodo labai trapus, bet dar ir laikosi ne itin tvirtai. B6Neo keliauja su manimi visur ir visada, nes tiesiog galiu jį imt ir bet kur kuprinėje įsimest. Šį priedėlį, būtent dėl jumperiuko – negaliu taip drąsiai kišt kur noriu.
VIFLY 1S Series Charging Board
Tai naujausias įkroviklis mano kolekcijoje. Atsidūrė labai netikėtai, netyčia jį užmačius Vintede. Kaip ir SkyRC OSH – jungiamas prie didesnių baterijų kroviklio XT60 ir balansavimo jungčių. Norėtusi jį įvilkti į kokį 3D printeriu atspausdintą dėklą, bet čia jau ir taip gero daikto mini patobulinimas. Skirtingai nei OSH – naudojamas ne jumperiuk’as, bet sukiojama patogi rankenėlė, kuri tikrai tvirtai laikosi. Šis priedėlis išplėtė vienu metu kraunamų BT2.0 baterijų skaičių iki 18. Ženkliai daugiau nei mano dabartinis poreikis. Jei reiktų rinktis tarp šio ir SkyRC OSH – rinkčiaus šį. Jis nors ir brangesnis nei OSH, bet pigesnis nei Whoopstor.

Tikras zoologijos parkas

1S LiHv baterijos (BT2.0)BetaFPV Lava 2 580mAh 95C – pagrindinės baterijos skirtos Meteor 75 PRO tinywhoopui. Pagrindinės, nes naujausios. Lyginant su prieš tai buvusia LAVA serija, gali atiduoti didesnę srovę ilgesnį laiką, bei bendras skrydžio laikas beveik minute ilgesnis.
BetaFPV Lava 550mAh 75C – praėjusių metų pagrindinės baterijos. Lyginant su paprastomis – mažiausiai 1 min. Ilgesnis skrydis.
BetaFPV 550 mAh 40C – pirmosios, paprastos 1S baterijos atkeliavusios su Meteor 75 Pro dronu. Artimiausiu metu bus utilizuojamos.
BetaFPV Lava 2 320mAh 95C – pagrindinės baterijos skraidymui su Air65 dronu.
BetaFPV LAVA 260mAh 80C – kadangi dar pakankamai naujos, tai taipogi intensyviai naudojamas šiais metais su Air65.  
3S Lipo baterijos (XT60)CNHL Black series 2200mAh 40C – tai pagrindinė baterija skirta įvairiai įrangai maitinti. Dažniausiai FPV akinius. Kartais SpeedyBee adapterį, kad lauke galėčiau konfigūruoti droną be kompiuterio. Nebandžiau dar jos su dronu. Tiesa, ją įsigijau kaip bateriją skirtą maitinti taškinio suvirinimo aparatą (battery packų gamybai)
4S LiPo baterijos (XT30)Tatttu R-Line v1 850mAh 95C ir Tatttu R-Line v5 850mAh 150C – puikios, aukštos klasės baterijos Cinewhoop dronui. Nors v5 nėra naujausios kaip v6 kartos baterijos, bet tiek srovės, tiek talpos pakanka 7-8min. smagaus skrydžio. 
6S LiPo baterijos (XT60)Tatttu R-Line v5 1480mAh 150C ,
Tattu FunFly 1300 mAh 100C ,
CNHL Speedy Pizza PRO 1500mAh 150C

Didelio skirtumo tarp šių baterijų nesu pastebėjęs. Bet tiesa, su savo Freestyle 5” dronu, neišnaudoju jų ties jų galimybių riba.
4S/6S Li-Ion baterijų celių pack’ai• 6S2P (8000mAh, 10C) iš BAK N21700CGP 21700 4000mAh celių.  Tai paties pasigamintas battery pack’as skirtas kelionėse krauti kitas baterijas. Kelionės į Kroatiją metu, šis packas kelyje kraudavo filmavimo dronų baterijas. Taip pat, šį packą naudoju ir susirinkęs 6S droną, testuodamas jį ant stalo. Šiuo metu, jį naudoju ir su 10” dronu testiniams skrydžiams.

Artimiausias pirkinys – arba didesnės iškrovos Tabless celės ir iš jų pagamintas kitas battery packas, arba gamyklinis 6S2P ar 6S4P battery packas.

• 4S2P (5000mAh, 8C) iš Samsung 25R 18650 2500mAh celių. Tai papildomas powerbankas – kartais jį naudoju FPV akiniams maitinti, kartais 1S baterijoms krauti skraidymo vietoje.

Komentarai


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *