Naujas FPV dronas dar nereiškia, kad jį galima iškart kelti į orą. Net ir gamintojo surinktas BNF dronas gali turėti neteisingai nustatytą kanalų tvarką, motorų kryptis, ARM jungiklį ar kitą konfigūracijos klaidą, kuri pirmą skrydį gali užbaigti vos jam prasidėjus.
Šiame straipsnyje žingsnis po žingsnio pereisime svarbiausius Betaflight patikrinimus prieš pirmą skrydį – nuo FC orientacijos ir pultelio kanalų iki motorų, failsafe, VTX ir OSD. Tikslas paprastas: nieko be reikalo neperkonfigūruoti, o įsitikinti, kad dronas tikrai pasiruošęs saugiai kilti.
Disclaimeris
Kelis kartus pasikartosiu, bet tai labai svarbu. KAI DIDESNIS NEI TINYWHOOP DRONAS, YRA ANT STALO – VISADA VISADA VISADA NUIMAM PROPELERIUS. VISADA, BE IŠIMTIES. Tarp šeimos narių ir draugų juokauju – cinewhoop dronai kapoja nagus, freestyle dronai kapoja pirštus, o long range dronai kapoja tiek rankas, tiek ir kojas. Jei netikit – pasigooglinkit.
JEI DAR neteko domėtis, kaip montuojami propeleriai, ir kokios turi būti jų kryptys – nepakenks jei prieš nuimdami propelerius, juos pasižymėsite – tokiu būdu, kai reiks vėl uždėti propelerius atgal – žinosit kuris propeleris kur buvo. Ir ne tik kur koks propeleris buvo, bet ir kur viršus, ir kur apačia. Tas pats propeleris uždėtas „žemyn galva” – akimirksniu apvers droną. Artimiausiu metu kaip tik ruošiu straipsnį apie propelerius.
Turinys
- Kas yra Betaflight ir kam jo reikės
- Betaflight diegimas ir pirmas prisijungimas
- Paleidau Betaflight, prijungiau USB laidą prie FC ir niekas nevyksta
- Prisijungėm kas toliau …
- Atsarginė kopija
- Setup skiltis – ar FC supranta, kur yra „viršus“
- Ports skiltis – ar periferija prijungta prie teisingų UART
- Receiver skiltis – ar pultelis iš tikrųjų valdo droną
- Modes skiltis – pultelio jungikliams priskiriame funkcijas
- Motors skiltis – ar motorai sukasi taip, kaip tikisi Betaflight
- Failsafe skiltis – kas nutiks dingus ryšiui
- Video transmitter skiltis – VTX ar turime vaizdą
- OSD skiltis – svarbiausia informacija prieš akis
- Paskutinis patikrinimas be propelerių – ARM statusas
- Kitas žingsnis?
Kas yra Betaflight ir kam jo reikės
Betaflight – tai atvirojo kodo programinė įranga įrašyta į drono FC. Ji gauna informaciją iš FC esančių jutiklių (tiek integruotų, tiek išoriškai prijungtų), bei piloto komandas iš radijo imtuvo ir pagal jas valdo drono motorus (tiksliau duotas komandas ESC, kurie savo ruožtu valdo motorus). Paprastai tariant, būtent Betaflight yra ta programinė dalis, kuri padeda dronui suprasti, ką jis turi daryti, kai pulteliu duodate komandą kilti, suktis ar skristi pasirinkta kryptimi.
Betaflight nustatymams peržiūrėti ir keisti naudojama Betaflight programėlė. Aha, šiek tiek painoka – Betaflight ir Betaflight. Pirmoji yra įrašyta į jūsų FC, o antroji į kompiuterį ir skirta pirmosios konfigūravimui ir valdymui (anksčiau ji vadinta Betaflight Configurator). Jei straipsnyje turėsiu omenyje pirmąją – rašysiu Betaflight firmware, ar tiesiog firmware. O turėdamas omeny antrąją – tiesiog Betaflight.
Prijungus droną prie kompiuterio USB laidu, Betaflight galima patikrinti imtuvo veikimą, sukonfigūruoti pultelio jungiklius, patikrinti variklių numeraciją ir sukimosi kryptis, nustatyti OSD, vaizdo siųstuvą (VTX) ir daugybę kitų FC parametrų. Vėliau, įgavus daugiau patirties, čia galima keisti ir gerokai sudėtingesnius skrydžio nustatymus.
Vis dėlto, jei ką tik įsigijote jau surinktą BNF (Bind-and-Fly) droną, pirmasis apsilankymas Betaflight neturėtų prasidėti nuo firmware atnaujinimo ar visų nustatymų keitimo. Gamintojas paprastai jau būna įrašęs tinkamą Betaflight firmware versiją ir paruošęs bazinę konkretaus drono konfigūraciją. Prieš pirmą skrydį mūsų tikslas bus ne „sukonfigūruoti droną nuo nulio“, o patikrinti, ar svarbiausi nustatymai yra teisingi, ar pultelio komandos droną pasiekia taip, kaip turėtų, ir ar jį galima saugiai kelti į orą.
P.S. Gerai, turiu nuvilti – jei visgi įsigijote PNP droną – vien patikrinti konfigūracijos greičiausiai nepakaks. Išimtis, tik jei naudojate DJI FPV sistemą (O3 ar O4 serijos) su DJI FPV controller pulteliu. Tokiu atveju – taip, pakaks tik pasitikrinti konfigūraciją. Kitu atveju – PNP dronams trūksta radijo imtuvo, kurį reikia pajungti ar prilituoti, bei po to susikonfigūruoti patiems. Tai nėra sunku, tačiau šiame straipsnyje to nepaliesime.
Betaflight diegimas ir pirmas prisijungimas
Pirmiausia reikės Betaflight programėlės. Pats paprasčiausias būdas yra ją pasileisti naršyklėje (adresu app.betaflight.com). Kadangi ji yra “progressive web application (PWA)” – tai naršyklės aplikaciją galima įsidiegti ir naudoti offline režimu. Norintys įsidiegti Betaflight, kaip įprastą programą Windows, macOS ir Linux operacinėse sistemose, gali tai atlikti iš Betaflight puslapio. Bet tai nėra optimalus sprendimas, mat web’inė versija visada turi naujausius funkcionalumus. Jų gal pirmuose skrydžiuos ir neprireiks, bet ateities straipsniuose pamatysite, kad jų tikria norėsite. Beje, Betaflight versija nebūtinai turi sutapti su FC įrašyta Betaflight firmware versija, tačiau labai senos ir labai naujos versijos gali būti nesuderinamos.
Įdiegę programą ir ją pasileidę (arba atsidarę web puslapį), USB laidu prijunkite drono FC prie kompiuterio. Tam naudokite FC esančią USB-C arba Micro-USB jungtį.
Prijungus FC, Betaflight programėlėje turėtų atsirasti galimybė prie jo prisijungti. Pasirinkite aptiktą FC ir spauskite Connect. Jei viskas pavyko, atsidarys pagrindinis Betaflight langas su jūsų drono konfigūracija. Jei FC sąraše neatsiranda arba bandant prisijungti rodoma klaida, pereikite prie kito skyriaus.
Čia svarbu suprasti ir vieną FC maitinimo ypatybę. Prijungus droną vien USB laidu, maitinamas pats FC ir dalis prie jo prijungtų komponentų, tačiau nebūtinai visas dronas. Priklausomai nuo konkretaus FC ir drono schemos, per USB gali būti maitinamas ELRS imtuvas, GPS ar kiti smulkūs komponentai, tačiau ESC, motorai ir dalis VTX dažnai lieka be pagrindinio baterijos maitinimo. Dėl to visiškai normalu, jei prijungus tik USB Betaflight veikia, tačiau, pavyzdžiui, akiniai nerodo FPV vaizdo arba Motors skiltyje motorai nesisuka. Kai kuriems vėlesniems patikrinimams reikės prijungti ir drono bateriją. Bet apie tai vėliau. Dabar apie bėdas.
Paleidau Betaflight, prijungiau USB laidą prie FC ir niekas nevyksta
Yra keletas pagrindinių priežasčių, dėl kurių gali nepavykti prisijungti prie FC:
USB jau naudojamas
Viena iš paprasčiausių problemų – kažkas jau pirmiau pradėjo naudoti USB laidu prijungtą FC. Tikėtina, kad mėginant prisijungti, Betaflight duos klaidos pranešimą “Failed to open USB device”. Gal yra kitas naršyklės langas, kuriame taip pat paleista Betaflight programėlė, kuri jau prisijungė prie FC? Gal kokia kita programa? Rekomendacija – pilnai uždaryti visas nenaudojamas programas ir pamėginti iš naujo.
“Neteisingas” USB kabelis
Spėju tai viena iš dažniausiu problemų. Visi namie turime krūvas įrenginių, kuriems krauti reikia laido su viena iš USB jungčių. Atkreipkite dėmesį, kad ne visi USB laidai perduoda duomenis: kai kurie skirti tik įrenginiams krauti/maitinti. Todėl jei prijungus droną kompiuteris jo visiškai nemato, vienas pirmųjų dalykų, kuriuos verta išbandyti, yra kitas USB laidas. Asmeniškai, namie visus usb kabelius, kurie perduoda duomenis pasižymėjęs, kad netyčia nepaimčiau ne tam skirtą kabelį ir nervinčiausi, kas čia neveikia.
Trūksta arba netinkamos tvarkyklės (driver’iai)
Namie dažniausiai naudoju Apple kompiuterį su Mac OS, su kuriuo neteko susidurti su jokiomis tvarkyklių problemomis. Bet teko nemažai skaityti ir žiūrėti youtube video, kuriuose dažnai užsimenama apie STM32 Virtual Com Port tvarkykių problemą pasitaikančią Windows operacinėje. Atsidarius Device manager, turėtų matytis geltonas įspėjamasis trikampis.
Nuorodą kur atsisiųsti tvarkykles pateikia pats Betaflight, pirminiame Welcome lange. Dešinėje apačioje yra Hardware skiltis, kurioje nuorodos į kelias tvarkykles. Rekomenduoju pradėti nuo ImpulseRC driver fixer.


Tiesa – nebūtinai visuose kompiuteriuose su Windows programine įranga bus šios tvarkyklių problemos – pvz. Mano senas kompiuteris su Win10 – prijungus drono FC – atpažįsta jį ir tikrai pamenu, kad jokių tvarkyklių neįrašinėjau.
USB šakotuvas
USB šakotuvas kartais yra išsigelbėjimas kai kompiuteris neturi pakankamai USB jungčių. Tačiau FC reikalingas tiesioginis prijungimas prie kompiuterio. USB šakotuvai, ypač be maitinimo, sukelia pakankamai vėlinimo ir maitinimo įtampos svyravimų, kad sukeltų nutrūkimus. Nenaudokit jų jungiantis prie FC.
FC veikia DFU režimu
Mažai tikėtina, kad susidursit su šiuo atveju, jei jungiatės prie BNF ar PNP drono. Jei droną susirinkinėjot patys – visai įmanoma. Dažnas FC turi mygtuką Boot, kurį paspaudus FC pereina į DFU (angl. Device Firmware Upgrade) režimą, kai galima įdiegti kitą programinę įrangą į FC (kitą Betaflight versiją, ar visai kitą programinę įrangą – iNav, ArduPilot). Paspaudus šį mygtuką prie FC su Betaflight neprisijungsite. Asmeniškai buvau susiduręs su šia “bėda”. Prasidėjus skraidymo sezonui, niekaip nesupratau kodėl nepasijungiu prie vieno iš dronų. Keisčiausia, kad prisijungti pavykdavo, naudojant Speedybee mobiliojo telefono programėle (FC iš Speedybee dažnai turi integruotą Bluetooth modulį). Programėlė prisijundavo prie FC, per Bluetooth. Bet su USB laidu – niekaip. Vėliau, pastebėjau, kad drono šoninė apsauginė plokštelė liečiasi prie FC ir būtent toje vietoje kur buvo FC Boot mygtukas.
Prisijungėm kas toliau …
TL;DR
Pirmo skrydžio Betaflight patikra:
- ✅ Atsarginė kopija sukurta
- ✅ FC orientacija teisinga
- ✅ Imtuvo kanalai juda teisingai
- ✅ ARM jungiklis veikia
- ✅ Motorų numeracija teisinga
- ✅ Motorų kryptys teisingos
- ✅ Failsafe patikrintas
- ✅ FPV akiniuose matomas vaizdas
- ✅ OSD sukonfigūruotas
- ✅ Propeleriai uždėti teisingai
Atsarginė kopija
Kad tęsti drąsiai – pradedam ne nuo pradžių, o nuo “Presets” skilties.
Laikui bėgant – tikrai konfigūruosit vieną kitą parametrą. Gali būti, kad kažkuriuo metu kažkas “susivels”. Todėl prieš pradedant ką nors keisti, labai rekomenduoju išsisaugoti dabartinę drono konfigūraciją. Net jei kol kas planuojate tik pasižvalgyti po Betaflight, turėti originalių nustatymų kopiją tikrai nepakenks. Vėliau netyčia pakeitus svarbų parametrą, nuspaudus ne tą mygtuką ar nusprendus eksperimentuoti su nustatymais, turėsite „grįžimo tašką“, kuris gali sutaupyti nemažai laiko.
Patogiausias būdas tai padaryti – prisijungus prie FC su Betaflight programėlėje naudoti Presets → Save backup funkciją. Ji leidžia išsaugoti FC konfigūracijos atsarginę kopiją į failą, kurį prireikus vėliau galima panaudoti nustatymams atkurti (Presets → Load backup). Failą siūlau pavadinti taip, kad ir po pusmečio būtų aišku, kas jame yra, pavyzdžiui, įtraukti drono modelį, Betaflight versiją ir atsarginės kopijos sukūrimo datą. Jei ateityje pradėsite daugiau eksperimentuoti su Betaflight, verta pasidaryti naują kopiją prieš kiekvieną didesnį konfigūracijos pakeitimą.

Jei FC įrašyta senesnė nei Betafligh 5.4.3 – Save backup funkcija neveiks. Tad yra dar vienas būdas išsisaugoti konfigūraciją – CLI skiltyje įvesti komandą “diff all”. Ji parodo nustatymus, kurie skiriasi nuo defaultinių naudojamos Betaflight versijos numatytųjų reikšmių. Gautą rezultatą galima išsisaugoti tekstiniame faile (ctrl+a, ctrl+c, ctrl+v). Alternatyva – komanda “dump”, kuri pateikia gerokai platesnį FC konfigūracijos vaizdą. Praktikoje diff all dažniausiai yra patogesnis būdas turėti lengvai peržiūrimą drono nustatymų kopiją, o dump gali būti naudingas diagnostikai ar kai norime matyti visą konfigūraciją.


Svarbu suprasti, kad atsarginė konfigūracijos kopija nėra universali „drono kopija“, kurią galima bet kada įkelti į bet kokią Betaflight versiją ar kitą FC. Keičiantis Betaflight versijoms gali keistis nustatymai, jų pavadinimai ir galimos reikšmės (net ir naudojant tą patį droną). Todėl kartu su kopija verta pasižymėti, su kokia Betaflight versija ji buvo sukurta, o po programinės įrangos atnaujinimo senos konfigūracijos nereikėtų aklai atkurti nepatikrinus jos suderinamumo.
Šiame etape mums svarbiausia viena: dar nieko nekeičiame – pirmiausia išsisaugome tokią drono konfigūraciją, kokią gavome iš gamintojo. Jei vėliau kažkas nustos veikti, visada turėsime su kuo palyginti savo nustatymus ir, jei reikia, galėsime grįžti prie pradinės konfigūracijos.
Setup skiltis – ar FC supranta, kur yra „viršus“
Išsaugoję pradinę konfigūraciją galime pradėti pirmuosius tikrus patikrinimus.
Atidarykite Setup skiltį – joje, be kitos informacijos, matysite trimatį drono modelį, kuris turėtų atkartoti realaus drono padėtį ir judesius. Pakelkite droną nuo stalo ir lėtai pavartykite jį į skirtingas puses. Pakreipus droną į dešinę ar kairę (Roll), palenkus jo priekį aukštyn ar žemyn (Pitch) bei pasukus aplink savo ašį (Yaw), Betaflight rodomas modelis turi judėti lygiai taip pat. Padėjus droną horizontaliai, modelis taip pat turėtų būti horizontalioje padėtyje ir žiūrėti ta pačia kryptimi.



Drono padėtį Betaflight nustato naudodamas FC esančius jutiklius. Vienas svarbiausių šiame patikrinime – akselerometras (Accelerometer), matuojantis pagreitį ir leidžiantis nustatyti FC pasvirimą gravitacijos atžvilgiu. Kartu su giroskopu (Gyroscope), kuris matuoja sukimosi greitį aplink tris ašis, šių jutiklių duomenys leidžia Betaflight suprasti, kaip dronas juda ir kokioje padėtyje jis yra.
Tačiau Betaflight turi žinoti ne tik tai, ką matuoja jutikliai, bet ir kaip pats FC fiziškai sumontuotas drone. Įprastai FC plokštė turi numatytą priekio kryptį, tačiau dėl drono konstrukcijos ji gali būti sumontuota pasukta 90°, 180° ar kitu kampu. Tokiu atveju Betaflight konfigūracijoje turi būti nurodyta atitinkama FC orientacija (Board Alignment). Gamintojo surinktame BNF drone tai jau turėtų būti nustatyta teisingai, todėl kol kas mūsų tikslas nėra šį parametrą keisti, o tik įsitikinti, kad jis teisingas.
Jei fizinį droną palenkiate į priekį, o 3D modelis pasvyra į šoną, sukant droną į dešinę modelis sukasi į kairę arba padėjus droną normaliai modelis Betaflight rodomas pasuktas 90° ar net apverstas – toliau ruoštis skrydžiui nereikėtų, kol problema neišspręsta. Tokia situacija gali reikšti neteisingai nustatytą FC orientaciją. Jei modelio kryptis teisinga, tačiau padėjus droną ant horizontalaus paviršiaus jis Betaflight rodomas šiek tiek pasviręs, gali pakakti sukalibruoti akselerometrą naudojant Calibrate Accelerometer funkciją, kurią rasite “Sensors” skiltyje.

Šiam patikrinimui baterijos jungti nereikia – FC ir jo jutikliams pakanka USB maitinimo. Propeleriai šiame etape taip pat tebūna nuimti.
Ports skiltis – ar periferija prijungta prie teisingų UART
Toliau užsukime į Ports skiltį. Čia nurodoma, kokie prie FC prijungti įrenginiai naudoja skirtingas jo jungtis, kurios vadinamos UART (angl. Universal Asynchronous Receiver-Transmitter). Paprastai tariant, UART leidžia FC keistis duomenimis su radijo imtuvu, GPS, vaizdo sistema ir kita periferija. FC gali turėti kelis UART, Betaflight žymimus UART1, UART2, UART3 ir t. t., o konkretus įrenginys turi būti sukonfigūruotas tame UART, prie kurio jis fiziškai prijungtas/prilituotas.
Ant FC dažnai matysite kontaktus pažymėtus TX1/RX1 (ar T1/R1), TX2/RX2 (T2/R2) ir panašiai. Skaičius nurodo UART numerį, prie kurio prijungtas įrenginys. Pavyzdžiui, prie vieno UART gali būti prijungtas ELRS imtuvas, naudojantis CRSF protokolą. Tada UART eilutėje, Serial RX stulpelyje, turėtų būti įjungtas jungiklis. Prie kito UART prijungtam GPS imtuvui Sensor Input skiltyje pasirenkamas GPS. Dar kitą UART gali naudoti vaizdo sistema ar VTX valdymas. Konkreti Ports lentelė priklauso nuo drono, FC ir jame sumontuotos įrangos, todėl visiškai normalu, kad dviejų skirtingų dronų konfigūracija šiame lange gerokai skirsis.

Nekeiskite Ports nustatymų vien todėl, kad nežinote, ką jie reiškia. Netinkamai išjungus Serial RX, FC gali nustoti gauti komandas iš radijo imtuvo; pakeitus GPS naudojamą UART, Betaflight gali nebematyti GPS; o pakeitus vaizdo sistemos ar VTX valdymui naudojamą prievadą gali dingti dalis jos funkcijų. Jei Ports skiltyje matote nustatymą, kurio paskirties nesuprantate, kol kas geriausia jį palikti tokį, kokį sukonfigūravo gamintojas.
Šiame etape pakanka įsitikinti, kad pagrindinė periferija turi jai priskirtus UART. Ar radijo imtuvas, GPS ir kiti įrenginiai iš tikrųjų veikia, patikrinsime atitinkamose Betaflight skiltyse – vien teisingai atrodantis Ports langas dar nepatvirtina, kad pats įrenginys prijungtas ir veikia tinkamai.
Receiver skiltis – ar pultelis iš tikrųjų valdo droną
Pats svarbiausias patikrinimas prieš pirmą skrydį – įsitikinti, kad FC teisingai gauna komandas iš jūsų pultelio. Įjunkite pultelį ir įsitikinkite, kad jis prisirišęs (subind’intas) su drone esančiu imtuvu. Tada Betaflight atidarykite Receiver skiltį. Joje matysite pagrindinius keturis valdymo kanalus – Roll, Pitch, Yaw ir Throttle – bei papildomus AUX kanalus, kuriems paprastai priskiriami pultelio jungikliai ir kiti valdikliai.
Pajudinkite kiekvieną pultelio svirtį atskirai ir stebėkite, kas vyksta Betaflight. Jei nepamenate, kokia svirtis, kokį veiksmą atlieka – priminimui nuorodą į pultelių straipsnį apie tai.
Judinant Throttle turi keistis tik Throttle kanalo reikšmė, judinant Roll – Roll, Pitch – Pitch, o Yaw – Yaw. Taip pat patikrinkite pultelio jungiklius – juos perjungiant turėtų keistis atitinkamų AUX kanalų reikšmės. Jei pultelis ir imtuvas susieti, tačiau Receiver skiltyje niekas nejuda, pirmiausia reikėtų grįžti prie ankstesniame skyriuje aptartų Ports nustatymų ir patikrinti Receiver konfigūraciją. Problema taip pat gali būti pačiame imtuvo prijungime prie FC.
Jei Ports nustatymai atrodo teisingi, Receiver skiltyje reikia įsitikinti ar teisingi Receiver mode ir Serial receiver provider reikšmės. Jei naudojate ELRS imtuvą (o tikiuosi taip ir yra), Receiver Mode turi būti nustatytas į Serial (via UART), o Serial Receiver Provider – į CRSF. Pasirinkus netinkamą protokolą, imtuvas gali būti sėkmingai susietas su pulteliu, tačiau Betaflight nesupras jo siunčiamų duomenų ir Receiver skiltyje nematysite teisingai veikiančių valdymo kanalų.

Jei pajudinus vieną svirtelę Betaflight juda ne tas kanalas – pavyzdžiui, keliant Throttle keičiasi Pitch – greičiausiai neteisingai nustatyta Channel Map (kanalų tvarka). Galite susidurti su tokiais žymėjimais kaip AETR, TAER ir kitais jų variantais. Kiekviena raidė žymi vieną pagrindinį kanalą: A – Aileron (Roll), E – Elevator (Pitch), T – Throttle, R – Rudder (Yaw). Channel Map turi atitikti kanalų tvarką, kurią siunčia jūsų pultelis – greičiausiai tai AETR1234. Bet, svarbiausia ne pats užrašas AETR ar TAER, o galutinis rezultatas – pajudinus konkretų pultelio valdiklį Betaflight turi judėti būtent jam skirtas kanalas.
Kolega užsisakęs Happymodel droną, tiesiai iš gamintojo puslapio, gavo jį su neteisinga Channel map reikšme. Nepatikrinęs šios dalies, ir vedamas smalsumo kuo greičiau išbandyti savo pirmąjį droną – tik įjungus droną, šis šovė dideliu greičiu į dangų ant kaimyno stogo, o nuo jo ant asfalto. Rezultate – nepataisomai sudaužytas vienas motoras, kurį reikėjo iš naujo užsisakyt. Antrojo skrydžio teko laukt dar kelias savaites.
Įsitikinus, kad kanalai nesumaišyti, verta patikrinti ir jų reikšmes. Betaflight Receiver lange prie kiekvieno kanalo rodoma ir skaitinė jo reikšmė, kuri priklauso nuo fizinės jų padėties ant pultelio. Pagrindiniams valdymo kanalams įprastai yra maždaug 1000 minimalioje svirtelės padėtyje, 1500 centre ir 2000 maksimalioje padėtyje. Pavyzdžiui, nuleidus Throttle iki pat apačios jo reikšmė turėtų būti apie 1000, o Roll, Pitch ir Yaw svirtelei esant centre – apie 1500. Nustumus iki kraštinės padėties jie turėtų pasiekti maždaug 1000 arba 2000, priklausomai nuo judėjimo krypties.
Neverta nerimauti, jei centre matote ne lygiai 1500, o, pavyzdžiui, 1498 ar 1502, arba kraštinėse padėtyse reikšmės keliais vienetais skiriasi nuo 1000 ir 2000. Nedideli nukrypimai yra normalūs. Tačiau jei centre matote, pavyzdžiui, 1450, o Throttle apačioje nenusileidžia nė arti 1000 arba svirtelę nustūmus iki galo kanalas sustoja ties 1800, tai jau signalas, kad pultelio kanalų ribas ar centrus reikėtų patikrinti ir sutvarkyti.
Galiausiai atkreipkite dėmesį ne tik į tai, kuris kanalas juda, bet ir kuria kryptimi jis juda. Betaflight Receiver lange esančio drono modelio reakcija į svirtelių judesius turi atitikti jūsų komandas. Jei, pavyzdžiui, Roll lenkiate į dešinę, o Betaflight interpretuoja komandą kaip posvyrį į kairę, atitinkamo kanalo kryptis yra apversta ir ją reikia pataisyti prieš skrydį. Labai tikiuos, kad taip nėra pas jus. Jei visgi yra – Oscar Liang turi tam straipsnį tinkantį susitvarkyti tiek maksimalių reikšmių problemas, tiek vidutinių, tiek ir apvertos (inverted) krypties.
Po šio patikrinimo turime būti tikri dėl trijų dalykų: 1) pultelio signalas pasiekia FC, 2) kiekviena svirtelė valdo jam skirtą kanalą, o 3) kanalų kryptys ir reikšmių diapazonai yra teisingi. Tik tada prasminga pereiti prie pultelio jungiklių ir jų funkcijų – ARM, skrydžio režimų, Beeper ir kitų – konfigūravimo.
Iki šios vietos – visai tikėtina, kad su aukščiau paminėtomis problemomis ir nesusidursite. Asmeniškai mano keli BNF dronai atvyko pilnai tvarkingai paruošti. Bet kolegos patirtis neleido tiesiog imt ir prabėgt pro tas skiltis.
Modes skiltis – pultelio jungikliams priskiriame funkcijas
Patikrinus ir įsitikinus, kad pultelio svirtelės ir jungikliai pasiekia FC, galime nurodyti, ką jungikliai turėtų daryti. Tam Betaflight skirta Modes skiltis. Joje įvairioms drono funkcijoms galima priskirti pultelio AUX kanalus – perjungus pasirinktą jungiklį pultelyje, pasikeičia AUX kanalo reikšmė, o Betaflight pagal ją įjungia arba išjungia atitinkamą funkciją. BNF dronų atveju kelios funkcijos bus jau priskirtos, bet labai rekomenduoju jas vistiek peržiūrėti.
Svarbiausia iš jų – ARM. Nesugalvoju lietuviško tinkamo pavadinimo (Įjungtas? Užtaisytas? Paleistas? Užvestas) tai naudoju tiesiog arm, arm’inimas ir pan. Kol dronas nėra ARM’intas, Betaflight firmware neleidžia pilotui valdyt motorų. ARM’inti droną reiškia jį pervesti į skrydžiui paruoštą būseną, kurioje motorai pradės suktis ir dronas sureaguos į Throttle bei kitas piloto komandas. Dėl saugumo ARM rekomenduoju priskirti atskiram fiziniam pultelio jungikliui, kurio netyčia neperjungsite valdydami droną (dažniausias pasirinkimas kairėje esantis 2 pozicijų jungiklis, kuris dažniausiai valdo AUX1 kanalą).
Prieš pirmą skrydį būtina aiškiai žinoti ne tik kaip droną ARM’inti, bet ir kaip jį akimirksniu DIS’ARM’inti – po kritimo ar praradus drono kontrolę tai gali būti viena svarbiausių piloto reakcijų. Jei dronas “atsidūrė” medyje – būtų apmaudu, jei motorai toliau suktųsi ir mėgintų nukirsti tuziną šakų.
Norėdami patikrinti ARM nustatymą, Modes skiltyje susiraskite ARM (jis pačiame viršuje) ir pažiūrėkite, koks AUX kanalas jam priskirtas. Pavyzdžiui, jei ARM priskirtas AUX1, perjungiant ARM jungiklį pultelyje turi keistis AUX1 reikšmė. Modes skiltyje taip pat matysite pasirinkto kanalo aktyvavimo diapazoną. Jungikliui esant ARM’intoje padėtyje, kanalo reikšmės indikatorius turi patekti į šį diapazoną. Betaflight tuomet vizualiai parodo, kad atitinkamas režimas yra aktyvus. Jei jungiklį perjungiate, AUX reikšmė keičiasi, tačiau į aktyvavimo zoną nepatenka, funkcija neįsijungs – tokiu atveju reikia pakoreguoti jos aktyvavimo diapazoną.

Be ARM, Modes skiltyje rasite nemažai kitų funkcijų. Prieš pirmą skrydį verta žinoti bent kelias dažniausiai naudojamas:
- ACRO – tai skrydžio režimas, kuriame reguliuojate kiekvieną drono judesį pilnai pats. Paleidus svirteles dronas išlaiko esamą orientaciją erdvėje, todėl visas stabilizavimas tenka pilotui. Būtent šiuo režimu atliekami visi freestyle triukai ir kiti akrobatiniai manevrai. Pradedantiesiems jis gali pasirodyti sudėtingesnis nei ANGLE ar HORIZON, tačiau ilgainiui dauguma FPV pilotų pereina būtent prie ACRO režimo. Beje, nenustebkit – Betaflight nerasite tokio šio režimo pavadinimo. Betaflight jį vadina AIR mode.
- ANGLE – Stabilizuotas skrydžio režimas, kuriame paleidus drono svirteles – dronas automatiškai grįžta į horizontalią padėtį. Taip pat ribojamas ir maksimalus pasvyrimo kampas.
- HORIZON – taip pat stabilizuotas skrydžio režimas, kuriame paleidus drono svirteles – dronas automatiškai grįžta į horizontalią padėtį. Tačiau maksimalus pasvyrimo kampas nėra ribojamas kaip ANGLE režime. Tai tarpinis variantas tarp ACRO ir ANGLE režimų.
- BEEPER – aktyvuoja prie FC prijungtą garsinį signalą (vadinamąjį beeper’į/buzzer’į) arba, priklausomai nuo konfigūracijos, motorų skleidžiamą signalą. Labai naudinga funkcija ieškant žolėje ar kitoje sunkiau matomoje vietoje nukritusio drono.
- FLIP OVER AFTER CRASH – dažnai dar vadinamas Turtle režimu. Jei dronas nukrito ir liko gulėti apverstas, šis režimas leidžia motorais pabandyti jį apversti atgal ant kojų. Jį naudoti reikia atsargiai – jei propeleriai įstrigę žolėje, šakose ar kitose kliūtyse, bandymas apversti droną gali sugadinti propelerius, motorus ar net ESC.
- PREARM – tai papildoma saugumo funkcija prie ARM. Ją mėgstu naudoti su vienos pozicijos mygtukais (atleidus mygtuką, jis grįžta į pradinę padėtį). Norint už’ARM’inti droną, būtina aktyvuoti abi funkcijas. Taip, netyčia paspaudę ARM funkcijos jungiklį ar mygtuką, neuž’ARM’insit drono. Ne visi pilotai ją naudoja, bet tiems kam saugumas svarbu – rekomenduoju tą funkciją naudoti (taip, pats ją naudoju net ir su niekam nepavojingais mažaisiais tinywhoop’ais – vien dėl saugių įpročių išlaikymo tarp visų turimų dronų).
P.S. Jei Modes skiltyje nerandate AIR mode – Configuration skiltyje, prie “Other Features” greičiausiai yra pažymėtas “Permanently enable Airmode”, kuris reiškia – jei nepasirinktas joks kitas skrydžio režimas (Horizon ar Angle) – dronas pagal nutylėjimą naudos Air/Acro režimą. Paveiksliuke aukščiau, Angle režimas įjungiamas AUX2 kanalo diapozone maždau nuo 1700 iki 2100. Horizone – nuo 1200 iki 1700. O Aux2 diapozonas nuo 900 iki 1200 tuščias – reiškia veikia defaultinis režimas – Acro.
Pradedant nereikia iš karto jungikliams priskirti daugybės Betaflight funkcijų. Pirmajam skrydžiui svarbiausia turėti patogiai pasiekiamą ARM jungiklį ir gerai įsiminti jo ARM bei DISARM padėtis. Jei dar nesate užtikrinti skrisdami Acro režimu, kitam jungikliui verta priskirti ANGLE ar HORIZON. BEEPER taip pat yra viena iš tų funkcijų, kurią geriau pasiruošti dar prieš pirmąjį kritimą, o ne tada, kai dronas jau kažkur guli aukštoje žolėje. Vienas pirmųjų mano skrydžių su pirmuoju surinktu 5” buvo be BEEPER mode. Kas nutiko? Prašom video:
PRIMINIMAS: Kol tikriname Modes skilties veikimą Betaflight programėlėje, propeleriai vis dar turi būti nuimti. Perjunginėdami pultelio jungiklius patikrinkite, kad aktyvuojasi būtent tos funkcijos, kurių tikitės. Ypač svarbu įsitikinti, kad ARM nėra priskirtas netinkamam jungikliui ar jo padėčiai – pirmą kartą prijungus LiPo neturėtų paaiškėti, kad dronas jau yra ARM būsenoje. Nenoriu apie tai net pagalvoti.
Motors skiltis – ar motorai sukasi taip, kaip tikisi Betaflight
Čia vienas idomesnių ir rimtesnių patikrinimų prieš pirmą skrydį – įsitikinti, kad Betaflight teisingai valdo visus keturis motorus. Čia tikrinsime du atskirus dalykus: 1) ar motorai Betaflight priskirti teisingiems numeriams (Motor order dalis) ir 2) ar kiekvienas jų sukasi teisinga kryptimi (Motor direction dalis). Klaida bet kuriame iš šių nustatymų dažniausiai baigiasi labai trumpu pirmuoju skrydžiu – ARM’inus droną ir padidinus Throttle jis gali iš karto verstis ant šono ar apsiversti. Taip sugadinau savo pirmuosius propsus (propelerius). Kitas dronas tiesiog pakildavo 1 metrą ir iškarto pats disarmindavosi.
Prieš tęsdami NUIMKITE VISUS PROPELERIUS (Nepamirškit susižymėt propelerių, kad vėliau teisingai juos grąžintumėt atgal). Šiam patikrinimui reikės prijungti bateriją ir paleisti motorus, todėl tai nėra tik rekomendacija. Net ir nedidelio FPV drono propeleriai, netikėtai pradėję suktis didelėmis apsukomis, gali labai labai rimtai sužeisti. Propelerius uždėsime tik baigę visus patikrinimus.

Betaflight atidarykite Motors skiltį. Prieš leisdama programėlė valdyti motorus, ji paprašys patvirtinti (pažymėti “I understand the risks”), kad propeleriai nuimti ir suprantate galimą riziką. Prijunkite bateriją – vien USB maitinimo motorams nepakaks. Motors skiltyje galima atskirai paleisti kiekvieną motorą, todėl pirmiausia patikrinsime jų numeraciją (Motor order). Betaflight rodomoje schemoje pasirinkus, pavyzdžiui, Motor 1, turi pradėti suktis būtent tas fizinis motoras, kurį schemoje Betaflight laiko Motor 1. Tą patį paeiliui patikrinkite su Motor 2, Motor 3 ir Motor 4. Svarbu ne tai, kokia motorų numeracija jums atrodo logiška, o tai, kad fizinio motoro vieta sutaptų su Betaflight naudojama motorų schema. Motoro sukimosi greičio slankiklio nekelkite staigiai. Geriausia pele jį tik pažymėkite ir keletą kartų paspauskite klaviatūros mygtuką “rodyklė į viršų”. To pakaks pamatyti kuris motoras sukasi.
Jei pasirinkus Motor 1 sukasi, pavyzdžiui, Motor 3 vietoje esantis motoras, motorų tvarka yra neteisinga. Tokiu atveju Betaflight siunčia komandą vienam motorui, tačiau ją gauna kitas ESC išėjimas. Betaflight motorų išėjimus galima perskirti programiškai (Reorder motors funkcija), todėl vien dėl neteisingos motorų numeracijos laidų perlituoti paprastai nereikia. Svarbiausia prieš norint tęsti, reikia įsitikinti, kad kiekvienas Betaflight pasirinktas motoras atitinka fizinį motorą schemoje.
Kai motorų numeracija teisinga, patikrinkite antrą dalyką – motorų sukimosi kryptis (Motor direction). Kvadrokopterio (drono su 4 propeleriais) visi motorai nesisuka ta pačia kryptimi: du sukasi pagal laikrodžio rodyklę (dažnai žymima CW – angl. Clockwise), o kiti du – prieš laikrodžio rodyklę (CCW – angl. Counter-clockwise). Betaflight turi žinoti, kokia schema naudojama – Props In ar Props Out – o realios motorų sukimosi kryptys turi ją atitikti. Motors skiltyje pateikiama schema parodo, kuria kryptimi Betaflight tikisi matyti besisukantį kiekvieną motorą.
Sukimosi kryptį galima patikrinti trumpam paleidus po vieną motorą nedidelėmis apsukomis. Kartais kryptį nesunku pamatyti iš karto, tačiau mažų motorų atveju tai gali būti sunkiau. Galima labai atsargiai pirštu paliesti motoro varpelio šoną, kai jis sukasi nedidelėmis apsukomis, ir taip pajusti jo sukimosi kryptį. Jei bent vienas motoras sukasi priešinga kryptimi nei nurodyta Betaflight schemoje, tai reikia ištaisyti prieš dedant propelerius. Motorų kryptį galima pakeisti pasinaudojus Betaflight esančiu Motor direction vedliu.
Šiame etape verta matyti visą tarpusavyje susijusių nustatymų grandinę:
FC orientacija → motorų numeracija → motorų sukimosi kryptys → propelerių kryptys
Pirmame žingsnyje jau patikrinome, ar Betaflight teisingai supranta FC ir viso drono orientaciją. Dabar patikrinome, ar jis valdo teisingus motorus ir ar šie sukasi teisingomis kryptimis. Kitame žingsnyje pagal šias kryptis ant motorų uždėsime tinkamus propelerius. Klaida bet kurioje šios grandinės vietoje gali lemti tą pačią klasikinę situaciją: dronas sėkmingai ARM’inasi, tačiau vos padidinus Throttle pašoka, verčiasi į šoną arba iš karto apsiverčia, net nepajudinus Throttle svirtelės.
Jei motorų numeracija ir sukimosi kryptys sutampa su Betaflight rodoma schema, kol kas viskas gerai.
Failsafe skiltis – kas nutiks dingus ryšiui
Prieš pirmą skrydį dar verta patikrinti ir Failsafe – kas nutiks dronui praradus ryšį su pulteliu (nors norėčiau tikėti, kad pirmam skrydžiui netestuosite maksimalaus atstumo, kurį gali nuskristi dronas). Įprastoje konfigūracijoje dingus valdymo signalui Betaflight po nustatyto laiko turi nutraukti skrydį ir DISARM’inti droną, kad šis nenuskristų nevaldomas. Tai galima patikrinti dar ant stalo, be propelerių: ARM’inkite droną ir išjunkite pultelį – po trumpo laiko dronas turi pereiti į Failsafe ir sustabdyti motorus.
Ir vėl – testuojant Failsafe propeleriai turi būti nuimti. Po testo nepamirškite vėl įjungti pultelio prieš prijungdami bateriją kitam patikrinimui.
Failsafe skiltis verta atskiro straipsnio, mat galima priklausomai nuo turimos drono įrangos (pvz. gps imtuvas) yra keletas skirtingų scenarijų, kaip dronas elgsis aktyvavus Failsafe režimą. Nesuprantant šios skilties nustatymų – defaultiniai, išjungti drono motoros, yra saugiausias būdas kaip turėtų elgtis dronas dingus ryšiui su pulteliu.

Video transmitter skiltis – VTX ar turime vaizdą
Prieš pirmą skrydį įjunkite FPV akinius ir patikrinkite, ar gaunate stabilų vaizdą iš drono. Jei naudojate analoginę sistemą, įsitikinkite, kad VTX ir akiniai nustatyti tuo pačiu Band/Channel, o VTX perdavimo galia (Power) veikia teisingai ir nėra netyčia įjungtas Pit Mode. Naudojant skaitmeninę sistemą pradžiai pakanka patikrinti, ar vaizdo sistema susieta su akiniais, gaunate vaizdą ir matote Betaflight OSD informaciją.
Prieš prijungdami bateriją taip pat visada įsitikinkite, kad prie VTX prijungta tinkama antena – VTX veikimas be antenos kai kuriuos siųstuvus gali sugadinti.

OSD skiltis – svarbiausia informacija prieš akis
OSD (On-Screen Display) leidžia FPV vaizde matyti svarbiausią informaciją apie droną ir skrydį. Prieš pirmą skrydį tikrai nereikia susikurti kosminio lėktuvo kabiną primenančio HUD displėjaus – pradžiai pakanka kelių svarbiausių rodiklių. Rekomenduočiau įsijungti Battery Average Cell Voltage, skrydžio laiką (Timer 1), sunaudotą baterijos talpą (Battery Current mAh drawn), įspėjimus (Warnings) ir radijo ryšio informaciją – Link Quality (LQ) bei RSSI dBm value.
Naudojant ELRS, ryšio kokybei stebėti ypač naudingi LQ ir RSSI dBm value. LQ parodo, kokia dalis laukiamų duomenų paketų sėkmingai pasiekia imtuvą, o RSSI dBm – priimamo radijo signalo stiprumą.
OSD išdėstymą vėliau visada galėsite prisitaikyti pagal save – prieš pirmą skrydį svarbiausia matyti informaciją, kuri padės laiku pastebėti senkančią bateriją, prastėjantį ryšį ar Betaflight rodomą įspėjimą.

Paskutinis patikrinimas be propelerių – ARM statusas
Prieš uždedant propelerius paskutinį kartą greitai pereikime per svarbiausius dalykus. FC orientacija teisinga, Receiver skiltyje visi kanalai juda tinkamai, jų centrai yra apie 1500, o kraštinės reikšmės siekia maždaug 1000–2000. Modes skiltyje keičiant ARM jungiklio poziciją keičiasi reikšmė ir patenka į teisingą diapozoną, Failsafe išbandytas, motorų numeracija ir sukimosi kryptys atitinka Betaflight schemą. Taip pat patikrinkite, ar teisingai rodoma baterijos įtampa, turite stabilų FPV vaizdą, veikia OSD ir Betaflight nerodo neaiškių klaidų ar įspėjimų.
Atjungiame FC nuo kompiuterio. Įsijungiame pultelį. Jei naudojate ELRS ir dronas buvo ilgai prijungtas prie kompiuterio, imtuvas gali būti persijungęs į WiFi režimą – bateriją trumpam atjungiame ir vėl įjungiame. Atliekame ARM’inimą (jei naudojote ir PREARM, nepamirškite ARMindami paspausti ir tą mygtuką). Jei užsiARMino VALIO. Dis’ARM’inam.
O jei visgi ARM’inti nepavyksta? Nepanikuojam. Priežastį galima patikrinti, vėl prijungus drono FC prie Betaflight ir Setup lange patikrinti System info dalį “Arming disable flags”. MSP – reiškia, kad FC prijungtas prie Betaflight programos, tad šią žymą ignoruojame. Kitos žymos ir nurodo problemas. Šiame straipsnyje visų jų nepadengsiu, bet yra išsamus Betaflight puslapis, paaiškinantis jas visas.

Kai kurios dažniausiai pasitaikančios žymos, neleidžiančios ARMinti drono:
- MSP – FC turi aktyvų MSP ryšį, pvz., yra prijungtas prie Betaflight programėlės. Tai normalu dirbant per USB.
- CLI – šiuo metu esi CLI režime.
- RXLOSS – FC negauna tinkamo signalo iš radijo imtuvo.
- THROTTLE – Throttle reikšmė per aukšta, todėl ARM’inti neleidžiama. Simuliatoriuje greičiausiai irgi norėdami pradėti skrydį turite arba throttle nuleisti iki pat apačios. Taip ir realybėje – kad nebūtų taip, kad užARMinus dronas šauna kaip kulka aukštyn.
- ANGLE – dronas pasviręs per dideliu kampu, kad būtų galima ARM’inti. Pastatykit droną horizontaliai.
- CALIB – vyksta jutiklių kalibracija arba ji dar nebaigta. Užbaikit kalibraciją.
- NOPREARM – įjungtas PREARM reikalavimas, bet PREARM neaktyvuotas.
- RUNAWAY – labiausiai tikėtina, kad klaidinga motorų konfigūracija (numeracija arba sukimosi kryptis)
Jei viskas tvarkoje, galime atjungti USB ir bateriją bei uždėti propelerius. Nuo šio momento su dronu elkitės kaip su skrydžiui paruoštu įrenginiu – prijungus bateriją motorai jau turės galimybę įsukti propelerius.
Grąžinkite propelerius, pagal anksčiau pasidarytą pasižymėjimą, kurį atlikote prieš nusiimdami juos. Jei visgi nepasižymėjot – nieko tokio. Kitas straipsnis greičiausiai bus apie propelerius.
Kitas žingsnis?
Esate pilnai pasiruošę. Eikit laukan ir kelkit droną.
Šaltiniai
- https://www.mepsking.shop/blog/solving-the-issue-of-your-drone-flight-controller-not-connecting-to-betaflight.html
- https://www.unmannedtechshop.co.uk/blogs/knowledge-base/fpv-drone-not-connecting-betaflight-usb-driver-fix
- https://oscarliang.com/dfu-mode/
- https://oscarliang.com/fc-driver-issues-flash-firmware/
- https://oscarliang.com/speedybee-f405-v4/
- https://oscarliang.com/channel-map/
- https://oscarliang.com/adjust-tx-channel-mid-end-point/
- https://oscarliang.com/setup-failsafe/
- https://betaflight.com/docs/wiki/guides/current/Arming-Sequence-And-Safety
- https://betaflight.com/docs/wiki/guides/current/Failsafe

Parašykite komentarą